Praėjusią savaitę pirmą kartą apsilankiau vyninėje Petit Marseille, Klaipėdoje. Vyninė įsikūrusi šalia daugeliui gerai žinomo alaus restorano Memelis, tokiame pačiame atrestauruotame sename sandėlyje.
Pirmas įspūdis buvo gan prastas – labai jau keistas kvapas, o be to sendinti baldai ir (specialiai) nebaigtos dažyti sienos labiau priminė etnografinės sodybos nei aukštos klasės restorano interjerą.
Aptarnavimo kokybė labai gera – prie durų pasitinka padavėja, nuveda prie staliuko (jei yra laisvų vietų, gali sėst kur nori), duoda meniu, paklausia ar iškart ko nors norėtum. Atsivertus meniu akys lipte lipa ant kaktos – kainos tikrai ne studentiškai kišenei (gerai, kad Jorūnės dėdė iš Amerikos „statė“). Vynų pasirinkimas didelis – gali rinktis arba raudoną arba baltą kiekvienos šalies vyną. Butelio kainos svyruoja nuo 30 iki 2300 Lt. Kai kuriuos vynus galima užsisakyti taurėmis, kurių kainos 8-10 Lt.
Užsisakėm butelį raudonojo Čilės vyno Casillero del Diablo. Prieš išpilstant vyną padavėja atliko ritualą, kurio prasmės turbūt pati nelabai suprato – pauostė kamštį, davė vienam iš mūsų paragaut ar tikrai vynas geras (įdomu kas būtų, jei pasakytume, kad netinka ir norim kito). Man pasirodė, kad visą tai darant jai pritrūko šiek tiek entuziazmo, be to ji truputį mums pamelavo – Casillero del Diablo reiškia ne velnio vartai, o velnio rūsys (perskaičiau angliškai ant butelio).
Vynas buvo tikrai geras ir po poros taurių gyvenimas pradėjo darytis gražesnis. Dingo nemalonūs kvapai, o ir tos kreivai nudažytos sienos visai neblogai atrodyti pradėjo :)
Maistas ir užkandžiai galutinai mane pavergė – nerealiai skanu (ir brangu). Po to dar užsisakiau kavos (jie parduoda Chicco D’oro) kuri buvo paruošta be priekaištų – viena geriausių kavų kurią galima gert.
Dar labai patiko, kad restorane negroja koks super FM ar M-1 – grojaraščiai sudarinėjami „prie vietos“ ir grojama tik rinktinė muzika, kuri tampa labai geru fonu.
Šį restoraną įvertinčiau 9 iš 10 (10 gaus, kai porą „kliurkų“ ištaisys). Labai tinkama vieta formaliems susitikimams bei ramiems kavos pagėrimas (kavos kainos kaip ir visur nuo ~4 Lt). Reikia tik tikėtis, kad jų neištiks kaimyno Memelio likimas ir nepradės ten rinktis berniukai su treningiukais.
Daugiau informacijos rasite meniu.lt bei Vyno Žurnale.
Galiu patikinti, tikrai nesirinks buduliai, nes daugelį net baido tokia atmosfera. O ir vynų megėjų tarp tos faunos žmonių nėra ypatingai daug. Renkasi ten daugiau bohema ir aukštuomenė. Kaip tik dar vakar buvau (tik dar nesugalvojau, ar bohema, ar aukštuomenė esu).. patinka taip pat ;-)
Martinai, galėsim kokį kartą nueit vyno išgert – 100 metų nematytas, negirdėtas ;)
Atgalinis pranešimas: nežinau.lt » Įrašų archyvas » Blogorama #73
Baisesnio interjero sprendimo neteko matyt. Daugiau menęs ten niekas net už didelius pinigus neatitemps.
Man interjeras irgi nelabai, bet visa kita tai gerai.
Nenoriu veltis į asmeniškumus, bet nenuostabu, kad gotui nepatinka balta spalva aplink ;-) O šiaip, dizainas kaip toks yra labai išradingas ir netgi malonus. Taikoma į kvanktelėjusį miesčionį, kuriam „memelio“ tipo „kaniūšnios“ (kur vyrauja vien medis ir šienas) jau senokai nusibodusios. Vien ko vertas drąsus sprendimas naudoti skirtingus staliukus visur. Taip kiekvienas pastovus lankytojas gali išsirinkti savo mėgstamiausią vietą pasisėdėjimui. Bet čia dar nekalbant apie visą atmosferą, kurią sukuria pats vynas.. (nors ir nesu baisus to gėrimo žinovas ar mėgėjas) ;-)
Taip kad, taip, reiks surinkti kada visą šutvę ir pasimėgauti tais vynuogių gėrimais ;-P
Martinai, tu čia ką gotu vadini? Tik nesakyk, kad mane, nes į kelnes pridėsiu besijuokdamas :D
Ne ne, čia tą dewliną drįsau užkliudyt pasiskaitęs jojo blog’ą ;-)
Martinai, prašyčiau čia manęs taip negražiai gotu nevadint, bo šitų veikėjų nepernešu. ;)
O ir balta spalva man patinka (jei nepatiktų, tai kažin ar mano blog`o backgroundas būt baltas). Tiasiog ten kažkoks stilių kratinys. Pats pastatas- senas raudonų vokiškų plytų sandėlis- asocijuojasi su industrija, o kai viduj išvysti a la baroko, klasicizmo ir dar bala žino ko kratinį, tai… echem. Viską dar vainikuoja tie modernūs paveikslai.
|Vien ko vertas drąsus sprendimas naudoti skirtingus staliukus visur.
|Taip kiekvienas pastovus lankytojas gali išsirinkti savo mėgstamiausią
|vietą pasisėdėjimui.
Tai tada reikėjo visą erdvę dalyt į mažas uždaras „celes“: sėdi sau prie patinkančio stalo ir nematai kaimyno su kitokiu skoniu ir jam patinkančiu stalu.
P.S.: vienas įspūdingiausių mano regėtų teminių kobokų interjerų – „Absento fėjos“ Vilniuje.