Tinklaraščiai po padidinamuoju stiklu

Nuotrauka Scoble’s Tablet PC. Autorius penmachine.
Nė kiek nesusireikšmindamas diagnozuoju, kad tinklaraščiai Lietuvoje iš tiesų sparčiai populiarėja. Tai galima pagrįsti ne tik skaičiais, gautais iš tinklaraščių tyrimo, bet ir subjektyviu pastebėjimu, kad pastaruoju metu studentai rašo kur kas daugiau su tinklaraščiais susijusių darbų. Vien per pastarąjį mėnesį pildžiau bent tris skirtingas apklausas.
Suprantama ir tai, kad esant akivaizdžiam literatūros trūkumui šiuo klausimu, darbus rašantieji kreipiasi tiesiai į tinklaraščių autorius. Taip padarė ir Indrė Pavilonytė, rašanti kursinį darbą pavadinimu „Lietuvos naujienų portalų ir interneto dienoraščių sąveika“. Indrei sutikus, publikuoju jos klausimus ir mano atsakymus.
1. Kas yra tinklaraštis? Kokia jo paskirtis?
Tinklaraštis yra tam tikra svetainė, prižiūrima vieno ar kelių asmenų, kurioje reguliariai atnaujinamas turinys, o įrašai pateikiami chronologine tvarka. Tai labai bendras apibūdinimas, į kurį greičiausiai neįsipaišytų nemaža dalis tinklaraščių.
Lygiai taip pat sunku nupasakot kokia tinklaraščių paskirtis. Jų gali būti daug ir įvairių. Tačiau daugumos tinklaraščių paskirtis yra dalintis informacija, sulaukti kritikos / pastabų / komentarų apie kuriamą turinį, kuris gali būti tiek tekstinis, tiek video, tiek nuotraukos ir t.t.
2. Ar galima tinklaraščius laikyti viena žiniasklaidos priemonių? Kodėl?
Tinklaraščius ne tik galima, bet ir reiktų laikyti žiniasklaidos priemone, todėl, kad juose skleidžiamos žinios :) Sviestas sviestuotas, bet manau, kad žiniasklaidos priemone galima laikyti viską iš ko mokaisi. Taip, mokykla ir mokytojai irgi yra savotiška žiniasklaida.
3. O blogerius žurnalistais? Koks yra blogerio statusas visuomenėje / žiniasklaidoje? (Tavo kaip blogerio patirtis šiuo klausimu – akreditacijos, kvietimai, pranešimai – ar tave tai pasiekia?)
Nepaisant gan plačiai nuskambėjusio atvejo, kai Liutauras tapo pirmuoju akredituotu Lietuvos blogeriu-žurnalistu, manau, kad daugumai tinklaraščių autorių, įskaitant ir mane, giliai nusišvilpt dėl tų akreditacijų. Nei aš turiu ko lįsti į tą Seimą, nei planuoju tai kada nors daryti.
Ir išvis, kam bandyti sukišti blogerius į kažkokius egzistuojančius rėmus? Kodėl blogeris negali būti tiesiog blogeris, o ne žurnalistas, reporteris, ar dar kas. Manau tiek blogeriams, tiek žurnalistams vietos po saule užteks. Tiesa, žurnalistai turi šiokį tokį privalumą — jiems blogeriais tapti lengviau nei blogeriams žurnalistais.
Kaip ir minėjau, akreditacijų man nereikia, o kvietimai ir pranešimai ir taip pasiekia. Tiesą sakant spaudos pranešimų gaunu gerokai per daug, o svarbiausia, kad nė vieno jų neprašiau. Kai norėsiu, užsiprenumeruosiu BNS ir ELTA, o kai siunčia neklausę tai jau kvepia kumpiu (ang. SPAM).
4. Ar Lietuvoje jaučiama naujienų portalų ir blogų sąveika? Jei taip — kokia ji?
Neskaitant to, kad vienas-kitas blogeris parašo straipsnį kokiam portalui, ar koks žurnalistas turi savo blogą, sąveika yra praktiškai nulinė. Manau, kad portalai į bogerius žiūri su šiokia-tokia pašaipa, tuo tarpu nė vienas blogeris nenorėtų, kad jo tinklaraštis taptų DELFIU, su visais nuostabiais komentarais, kurie ten randami.
5. Asmeniniai pastebėjimai, kaip į blogus reaguoja tradiciniai interneto portalai? (bando panaudoti savo naudai, bendradarbiauti, ignoruoja, etc)
Pastaruoju metu atsirado keli bandymai kažką bendro sukti. Pirmieji buvo balsas.lt jei gerai pamenu, po to sekė lrytas.lt, o paskutiniai atn.lt. Tiesa, kol kas tas bendradarbiavimas apsiriboja tradiciniu web 2.0 verslo modeliu: turinys jūsų, pinigai mūsų. T.y. niekas nieko nesiūlo už straipsnių publikavimą pas save.
Kažkodėl portalai galvoja, kad blogeriai tik šlovės ir tesivaiko. Galbūt turint 30 skaitytojų tos šlovės ir norisi, bet kai skaitytojų skaičius pasiekia tam tikrą ribą, atsiranda tik kur kas daugiau išlaidų ir laiko sąnaudų. Elementarus pavyzdys, jei beveik 6000 prenumeratorių turintis nežinau.lt negali išsilaikyti vien iš tinklaraščio rašymo, tai ką jau kalbėt apie smulkesnes žuveles?
6. Kokie yra tinklaraščių pranašumai ir minusai lyginant su tradicine žiniasklaida?
Tinklaraščių trūkumai yra jų pliusai. Visų pirma tai informacija dažnai yra subjektyvi, bet mes tai bent jau pripažįstam ir to neslepiam. Taip pat tinklaraščiuose informacija dažnai pasirodo neredaguota ir tokia labiau „iš lempos“, tačiau tuo pačiu ji pasirodo greičiau nei bet kuriame portale.
7. Ar tinklaraščiai daro kokią nors įtaką portalams? Tradicinės žiniasklaidos turiniui? Jei taip – kokią?
Manau, kad augant tinklaraščių auditorijoms, portalai iš dalies bando įsisavint kai kurias anksčiau minėtas savybes. Ypač greitą informacijos pateikimą. Geriausiai kol kas tai sekas portalui 15min.lt, beveik atrodo, kad jie po truputį tampa vienu dideliu tinklaraščiu. Jei dar straipsnių autoriai diskutuotų su skaitytojais komentaruose…
8. Kokią matai blogų perspektyvą Lietuvoje?
Daug fantazuoti čia nereikia. Bent jau kol kas lietuviškų tinklaraščių raida sekė vakarų tinklaraščių raidą, žinoma atsilikę keliais metais, bet vistiek. Taigi pakanka pažiūrėt kas darosi vakaruose šiandien ir žinosim kas bus pas mus rytoj. Rašančių ir skaitančių tinklaraščius žmonių skaičiai tik augs, daugės profesionalių ir komercinių tinklaraščių bei su jais susijusių projektų. Žinoma, nesakau, kad mes esam tik atsilikus kopija. Tikiuos, kad tinklaraščių raida Lietuvoje atneš ir ką nors savito bei unikalaus.
9. Kada ir kodėl pradėjai rašyti savo blogą?
Tinklaraštį koks jis yra dabar pradėjau rašyti prieš beveik tris metus. Prieš tai dar buvo keli bandymai rašyti angliškai. Pradėjau, dėl tos pačios priežasties kaip ir darau beveik viską — vedamas smalsumo. Kolega Simonas mane supažindino su tinklaraščiais, idėja pasirodė patraukli, nusprendžiau išbandyt pats.
10. Kokiai auditorijai jis skirtas?
Mano tinklaraštis yra asmeninis, bet koncentruotas į internetą bei technologijas. Nesu kažkoks guru, nesu ekspertas, tiesiog nebijau eksperimentuot ir pasidalint tais eksperimentais bei atradimais su skaitytojais. Taigi, mano tinklaraštis skirtas žmonėms, kurie nori paprasta lietuvių kalba ir be didelio techninio žargono paskaityt apie kompiuterius, technologijas, internetą, programas ir pan.
11. Lankomumas?
Blogologas rodo beveik tūkstantį RSS prenumeratorių, o Google Analytics duomenimis balandžio 25 – gegužės 25 dienomis mano tinklaraštyje apsilankė 16,174 unikalūs vartotojai (apie 500 per dieną). Skaičiai beje yra kritę, nes pastaruoju metu kiek užleidau savo tinklaraštį.
12. Kaip dažnai atnaujinami įrašai?
Nesilaikau jokio griežto tvarkaraščio, tad ir atnaujinimų dažnis labai skiriasi iš savaitės į savaitę. Kažkada stengiaus (ir gan neblogai sekės) parašyt po įrašą per dieną. Pastaruoju metu džiaugiuos išspaudęs du per savaitę.
13. Koks yra tavo blogo santykis su tradicine žiniasklaida? Ar jauti kokią nors tarpusavio sąveiką?
Kaip jau minėjau anksčiau (man atrodo kartojas klausimai) gavau pasiūlymą iš lrytas.lt ir atn.lt talpinti atrinktus mano įrašus. Taip pat yra tekę duoti kelis interviu. Tuo maždaug tas santykis ir baigiasi.
Štai tokia mano nuomonė. O ką manote jūs? Sutinkate / prieštaraujate?
Beje, jei negavotė Indrės laiško, bet norėtumėte pareikšti savo nuomonę, galite jai parašyti adresu indrepavilonyte [@] yahoo [.] com
Sveiki užsukę į mano tinklaraštį!



[...] Vis klausia ir klausia mūsų, ar galime konkuruoti su tradicine žiniasklaida? Nežinau, bet darbą jai padedame [...]
čia ne konkurencijos sąvoką reikia naudoti. Kažkada sakė, kad TV nukonkuruos radiją ir spaudą; internetas – laikraščius. Visos žiniasklaidos priemonės randa savo skaitytoją tam tikru laiku: darbe radijas ir netas, vakare telikas, laisvalaikiu smagu pavartyti storą spaustuve kvepiantį žurnalą :)
Blog’ai – nauja žiniasklaidos forma, kuri nepriklauso jokiam leidėjui. Todėl ir elgesio taisyklės čia kitokios :)
Beje, daugybė žurnalistų kasdien susikuria savo tinklaraščius. Tai irgi alternatyvi jų veikla. Aš – ne išimtis :)
Tai kad aš lyg ir nekalbėjau apie konkurenciją. Laikausi tokios pat nuomonės kaip ir tu: kam reikia naujiems dalykams senus epitetus klijuot? Žurnalistai tegul lieka žurnalistai, blogeriai blogeriais, o jei žurnalistas nori būti blogeriu ar atvirkščiai — prašom.
Kad auga studentų susidomėjimas blogosfera – tikra tiesa, į mane neseniai irgi kreipėsi pora studenčių, ruošiančių projektus apie lietuviškus tinklaraščius.
Matomai tradicinės kursinių ir baigiamųjų darbų temos galutinai išsisėmė:)
Šiaip manau, kad tai yra gerai, nes tradicinėms temoms medžiagos netrūksta, tad galima daryti copy/paste, ką nemažai studentų ir daro (ir dar pralenda su tuo kažkaip!). O naujoms, mažai tirtoms temoms reikia jau truputį krutint smegenėles, apklausinėt žmones ir pan.
O kokį pasiūlymą lietrytis buvo pateikęs?
kažkaip nieko apie tai negirdėjau.
Tokį patį kaip ir kiti — dėti turinį su nuoroda „už ačiū“ :)
nuostabūs atsakymai. o kad žiniasklaidoje daugiau tokio tipo interviu būtų. gal tuomet ir spaudą pradėčiau skaityti…
Žiniasklaida žinių sklaida nebeužsiima, jie tapo purvasklaida — rašo tik tai, kas juodžiausia.