Karolis Pocius » programinė įranga

TeamViewer Linux’e [Wine — jėga!]

Karolis Pocius — Thu, 08 Jan 2009 09:00:35 +0000

Vakar prakalbėjus su tėvu gerą pusvalandį ir niekaip nepavykus išaiškinti kaip įdiegti spausdintuvo tvarkykles, mat baisiai sunku ką nors aiškint nematant kas ekrane vyksta, puoliau ieškoti sprendimo, kaip galėčiau pasijungti prie tėvų kompiuterio. Žinoma, yra Remote Desktop ir VNC sprendimai, kurie nelabai šiuo atveju tiko, nes tėvų kompiuteriai ne tik dalinasi internetu per maršrutizatorių, bet ir maršrutizatorius neturi išorinio IP.

Štai čia ir prisiminiau Andriaus įrašą apie TeamViewer — programą, kuri apeina ugniasienes, maršrutizatorius ir pan., nes naudoja trečios šalies serverius, tuo tarpu saugiai užkoduodama persiunčiamus duomenis. Tiesa, minėtame Andriaus įraše kritikavau šią programą, nes ji nepalaiko Linux, tad šį kartą iškart griebiau žmonos kompiuterį su Vista ir puoliau siųstis TeamViewer, tuo pačiu pasakęs tėvui, kad siųstų kliento programėlę į savo kompiuterį.

Kol vyko siuntimas, sugalvojau paklausti savo dievo, ką jis žino apie TeamViewer ir Linux. Dievas nebūtų dievas, jei nebūtų manęs nušvietęs savo visažine aura — taigi vienas iš dievo apaštalų yra Wine, su kuriuo, pasirodo, TeamViewer Linux’e veikia ne ką prasčiau nei Windows ar MAC sistemose.

Taigi, atidaviau žmonai kompiuterį, parsisiunčiau TeamViewer, paleidau programą su Wine (pas mane EXE failai atidaromi su Wine automatiškai), pasirinkau nedaryti diegimo, bet paleisti programą iškart, paklausiau tėvo koks jo kompiuterio ID ir slaptažodis ir… vuolia! spausdintuvo tvarkykles įdiegiau ne ką prasčiau nei pats sėdėdamas prie kompiuterio.

Tiesa, kas nustebino, tai sujungimo greitis. Tėvai naudojasi Balticum paslaugomis, nes neturi pasirinkimo, o jų internetas tradiciškai buvo yra ir turbūt bus lėtas — maksimalus parsisiuntimo greitis ~20kb/s. Tų 20kb/s TeamViewer pakako ne tik prisijungti, bet tuo pačiu vis dar galėjom normaliai kalbėti Skype!

Taigi, jei naudojate Linux, bet reikia pataisyti Windows ar MAC kompiuterį, prisiminkit, kad TeamViewer kuo puikiausiai veikia per Wine. Deja nei iš Windows nei iš MAC prie Linux šiuo būdu nepasijungsite, bet jei naudojate Linux, tai turbūt pagalbos jums nereikia — savo problemas galite išspręst patys, ar ne? ;)

Gal sudomins?

Felicia jau čia! [Linux Mint 6]

Karolis Pocius — Tue, 16 Dec 2008 13:15:01 +0000

Praėjus beveik dviem mėnesiams nuo Ubuntu 8.10 pasirodymo, vakar pagaliau buvo išleista ir Linux Mint 6 Felicia. Nors RC1 pasirodė vos po dviejų savaičių nuo Ubuntu 8.10 išleidimo, asmeninės vieno pagrindinių projekto „vadų“ problemos šiek tiek pristabdė galutinės versijos pasirodymą.

Planavau daryti „šviežią“ diegimą, kai išeis galutinė versija, tačiau buvo išleistas atnaujinimo įrankis, tad nusprendžiau jį išbandyt. Vistiek neturėjau ko prarast — blogiausu atveju būtų tekę viską diegti iš naujo, ką ir taip planavau daryt.

Kadangi Linux Mint kuriama Ubuntu pagrindu, didelė dalis naujienų atkeliauja tiesiai iš Ubuntu failų saugyklų, tačiau Linux Mint 6 Felicia turi ir savų naujovių:

* savo programų diegimo (mintInstall) ir atnaujinimo (mintUpdate) sistemas;
* mintUpload programėlę skirtą dalintis failais, naudojant viešai prieinamus serverius (FTP ir pan.);
* mintNanny programėlę skirtą elementariam domenų blokavimui (apsaugot vaikus nuo žalingų puslapių);
* komandinės eilutės patobulinimus, kurių nenaudoju, tad tiksliai nežinau kokia jų nauda;
* mint4win įrankį, kuris realiai yra pervadintas wubi, tik skirtas Linux Mint diegimui per Windows.

Iš grynai vartojiškos pusės kol kas pastebėjau kelis dalykus, kurie mane pradžiugino (ir kurie nebūtinai susiję su Linux Mint):

* pagaliau flash veikia nekvailiodamas — t.y. ne tik „nebepakabina“ Firefox, bet ir geriau rodo video lankantis vimeo ar YouTube svetainėse;
* GIMP’e iškirpus ką nors iš vieno sluoksnio ir pasirinkus sukurt naują paveiksliuką, jam iškart priskiriami iškirpto elemento matmenys;
* atnaujinus failų saugyklų adresus, išsisprendė paketų nesuderinamumo problemos, kurios buvo kilusios, nes prisižaidžiau su GetDeb.net.

Žinau, čia smulkmė, bet ir Ubuntu atnaujinimai buvo daugiau „po kapotu“, tad tas pats pasireiškia ir Linux Mint. Tiesa, yra keli dalykai, kurie nuvylė bei šiek tiek sunervino:

* Linux Mint nuo pat projekto pradžios buvo žinoma kaip gan graži distribucija. Tuo tarpu ši versija (kol kas?) neturi naujos temos ar darbastalių;
* atnaujinant sistemą mano naudotas OpenOffice 3 buvo „downgreidintas“ į 2.4 versiją, o Pidgin išvis dingo be pėdsakų;
* pasikeitus Linux Mint naudojamo modifikuoto meniu elementams, pats meniu liko nepakitęs, dėl to atsiranda daugiau scrollbars negu jų reikia, o man tai „bado akis“.

Jei nusprendėte siųstis Linux Mint 6 Felicia pabandymui, gali kilti klausimas, kurią versiją siųstis: Main Edition ar Universal Edition. 99% vartotojų labiausiai tinkama Main Edition. Nors Universal Edition turi DVD versiją, o Main Edition tik CD versiją, dėl ko gali pasirodyti, kad Universal Edition yra pilnesnė, tai netiesa. Universal Edition neturi kodekų, uždaro kodo programų, bei nenaudoja patentuotų technologijų. Iš esmės ši versija skirta tik kai kurių šalių (JAV ir Japonijos) rinkai, o jei tiksliau, tai ji skirta apsisaugoti nuo problemų dėl autorinių teisių ir pan.

Gal sudomins?

Ko nereiktų daryti su Linux | antra dalis

Karolis Pocius — Wed, 13 Aug 2008 18:00:54 +0000

Nuotrauka paimta iš Tuxiscool.com

Dauguma tinklalapių, forumų bei tinklaraščių Linux tematika moko skaitytojus, kaip atlikti vieną ar kitą užduotį, kaip priversti sistemą tarnauti jums ir aplamai – ką daryti su Linux. Kadangi per gan trumpą laiką jau antrą kartą prisižaidžiu su Linux, nusprendžiau visus tokius atvejus vadint vienu pavadinimu „Ko nereiktų daryt su Linux“, kad paskui netektų ieškoti ką daryti, kad išspręstum tokią situaciją.

Šios dienos moralas: nekiškit nagų prie /home direktorijos permissions (nežinau kaip lietuviškai) nebent tiksliai žinot, ką darot!

Tačiau apie viską nuo pradžių…

Kadangi Anglijoje dauguma interneto paslaugų tiekėjų vienaip ar kitaip riboja atsisiuntimo greitį (ir) arba atsisiųstų duomenų srautą, vietoj numatytosios Transmission programos, kuri pagal nutylėjimą diegiama į Ubuntu (ir Linux Mint), aš naudoju Deluge. Šią programą pasirinkau todėl, kad ji turi planavimo įskiepį, kurio pagalba galima nurodyti kokiu laiku programai sustabdyt siuntimą ir kada jį vėl pratęsti.

Deja, atsinaujinus programą iš 0.5 į 0.9 versiją, įskiepis iki šiol nebuvo perkeltas, nes reikia jį pritaikyt naujai sistemai. Senos versijos naudot taip pat nesinorėjo, nes naujoji kur kas stabilesnė.

Taigi, nusprendžiau pasiieškoti kokio nors programų planavimo įrankio. Arvydas patarė GNOME Schedule.

Įdiegęs programą nusistačiau, kad Deluge būtų išjungiama 17:00 ir vėl paleidžiama 00:00. Deja, programa dėl neaiškių priežasčių nesuveikė. Pradėjau ieškoti informacijos Ubuntu forume, kur radau vieną pasisakymą apie tai, kad reikia /home direktorijos ir jos subdirektorijų failų permissions grupei other pakeisti į none.

Čia turėčiau pasakyti, kad turiu tokį kvailą įprotį viską bandyt iškart. Neskaičiau nei kas toliau parašyta, nei kokie kiti sprendimai – ėmiau ir nustačiau tuos permissions.

Susigaudantys Linux sistemose turbūt suprato kas galėjo nutikt. Visiems kitiems paaiškinsiu: jokia programa nebeturėjo teisės net atidaryti mano /home direktorijos, o kadangi /home direktorijoje taip pat yra didžioji dalis (o gal visi?) vartotojo nustatymai, tai dauguma tų programų paprasčiausiai nustojo veikusios.

Kadangi pokalbio su Arvydu langas vis dar buvo atidarytas, paklausiau jo ką daryt. Deja Arvydo pasiūlytas sprendimas nepadėjo, o kadangi jau buvo vėlu, tiesiog nuėjau miegot.

Šiandien grįžęs iš darbo užsikroviau Linux Mint Live CD ir pradėjau ieškot sprendimo tuose pačiuose Ubuntu forumuose. Ilgai ieškot nereikėjo, problema išsprendžiama gan nesudėtingai:

1. Perkraukite kompiuterį ir prieš prisijungdami prie sistemos iš naujo, prie Sessions pasirinkite Failsafe terminal;
2. Prisijunkite naudodami savo vartotojo vardą ir slaptažodį;
3. Paleiskite šias komandas po vieną:
sudo chmod 644 /home/vartotojas/.dmrc sudo chmod 755 /home/vartotojas/ sudo chown vartotojas: /home/vartotojas sudo shutdown -r now

Paskutinė komanda perkraus jūsų kompiuterį. Po to prisijunkite prie sistemos standartiniu būdu ir viskas turėtų veikti.

Deja, mano problema dėl Deluge įjungimo / išjungimo nustatytu metu liko neišspręsta :( Gal kas turit idėjų kaip tai būtų galima nesudėtingai padaryt?

Gal sudomins?

Launchy linux sistemoms – neskubėkit atsisakyti GNOME Do

Karolis Pocius — Tue, 29 Jul 2008 06:00:21 +0000

Be didelių ceremonijų launchy kūrėjai pritaikė šią programą linux sistemoms (anksčiau ji veikė tik windows XP). Atrodo vieninteliai šią naujieną pastebėjo lifehacker, o paskui kiti tinklaraščiai tą naujieną sužinojo iš LH.

Nors kai persikėliau iš windows į linux, launchy man pakeitė GNOME Do, negalėjau praleisti progos išbandyt launchy linux’e. Mano išvada aiškiai matosi įrašo pavadinime, o priežastys štai kokios:

Launchy niekaip neleido pasikeisti paleidimo mygtukų kombinacijos iš Win+space į Win+X. Vis gaudavau klaidos pranešimą, kad ta kombinacija jau naudojama. Taip, ją naudojo GNOME Do, bet prieš testuodamas launchy, GNOME Do ištryniau;
GNOME Do parašyta linux’ui, tuo tarpu launchy tik pritaikyta, tad natūraliai GNOME Do yra toliau pažengus, o launchy dar reikia tvarkyti ir tvarkyti;
GNOME Do turi kur kas daugiau įskiepių, nors aš asmeniškai jokių nenaudoju;
Launchy kažkaip keistai indeksuoja programas ir nelabai nori veikti su .py paleidimo skriptais.

Tačiau turiu prisipažint, kad išėjus kitai launchy versijai, vėl ją bandysiu, nes:

Launchy man atrodo mažiau gremėzdiška nei GNOME Do;
Man patinka launchy paprastumas (ar čia ne tas pats kaip #1? :) );
Man patinka launchy priedas calcy – GNOME Do turi kažką panašaus, tik viskas labiau komplikuota;
Jei tik galima, stengiuosi naudoti tokias pačias programas windows (darbe) ir linux (namie) sistemose – taip paprasčiau.

Launchy galite parsisiųsti .deb paketo pavidalu arba susikompiliuoti patys.

Gal sudomins?

Neperšokęs Windows, nesakyk Ubuntu!

Karolis Pocius — Tue, 24 Jun 2008 23:00:11 +0000

Vakar Dalius šventė [dabar jau daugiau kaip] metus trunkančią draugystę su Ubuntu. Tuo tarpu aš (bent jau kol kas) kasdien artėju prie to, kad 2009.06.11 taip pat švęsiu ta pačia proga.

Prieš lygiai dvi savaites įsirašęs Ubuntu, šiandien galiu pasigirti prisijaukinęs šią OS (radau reikiamas programas ir pan.) bei sukišęs langus į dėžutę (įdiegiau legaliai turimą MS Windows XP į VirtualBox). Kam man Windows, jei Ubuntu geriau? Na, visų pirma, tai aš nesu iš tų maniakų, kurie nueis kryžiaus kelius, kad apšiktų Microsoft. Antra, operacinė sistema ir kompiuteris turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Windows’uose man reikia IE6 ir IE7 naršyklių (tikrinti svetainių dizainą) bei ActiveSync, kad galėčiau perrašinėti programas savo delninuke.

Kai kurie jūsų turbūt dabar galvojat „kokio velnio jis čia apie tą patį rašinėja kas savaitę“. Ogi todėl, kad sprendimas naudoti Ubuntu tiesiogiai paveikia šį tinklaraštį. Visų pirma, tai greičiausiai čia nebeperskaitysite įrašų apie kokią naują Windows programą (jau matau kaip krenta RSS prenumeratorių skaičius). Antra, įrašų apie Windows programas nebuvimą kompensuos įrašai apie Ubuntu, linux, ir bendrai atviro kodo programas.

Taigi, jei naudojate linux OS, ar planuojate pradėti, o taip pat jei turite draugų, kurie tai daro – siųskite juos čia, pabendrausim, padiskutuosim, pasidalinsim patirtim. Per tas dvi savaites jau spėjau sukaupti nemažai smulkių patarimų (tips’n'tricks) pradedančiam vartotojui, kuriais pasidalinsiu artimiausiu metu.

Let the linux begin! :)

P.S. ačiū Sigiui, Mindaugui, RQ, Daliui, ir visiems kitiems, kurie nepasiuntė manęs nafig su visais kvailais ir nekvailais klausimais apie ubuntu.

Gal sudomins?

Ubuntu: pabandom dar kartą?

Karolis Pocius — Wed, 11 Jun 2008 12:00:55 +0000

Lietuvių liaudies išmintis byloja: „Neturėjo boba problemų, nusipirko paršelį“. Perfrazavus galima būtų pasakyti: „Neturėjo Pocius problemų, sugalvojo ir vėl ubuntu instaliuot“ :)

Kokio velnio? Na, iš tiesų todėl, kad visos didžiosios priežastys kodėl iki šiol negalėjau naudot ubuntu kaip ir dingo. Į Angliją su savim nesitempiau spausdintuvo, kurio ubuntu nepalaikė, daugumai programų dar naudodamas windows radau alternatyvas, be to iki liepos antros atostogauju, tai turiu daug laiko.

Žinoma, po tiek nesėkmingų bandymų (berods jau ~10), šįkart nusprendžiau būt atsargesnis — nemečiau windows XP lauk iš savo kompiuterio, o ubuntu įdiegiau per wubi, apie kurį buvo rašyta nežinau.lt. Tiesa, nuo to laiko wubi jau išaugo BETA sauskelnes bei buvo priimta po oficialiu ubuntu sparnu.

Kol kas mano planas toks:

Įdiegti ubuntu (padaryta);
Prisijaukinti ubuntu (vykdoma);
Atsikratyti windows (bus vykdoma, jei pavyks #2).

Turiu prisipažint, kad bent jau kol kas sėkmingai pavyko padaryti viską, ko reikėjo ir atrodo, kad šis bandymas jau bus TAS kartas :) Nors lygiai taip pat galvodavau ir anksčiau…

Kolega vienastoks minėjo lūžį, kai linux taps tikrai draugiška ir prieinama net visai žaliam vartotojui. Turiu pastebėti, kad tas lūžis nenumaldomai artėja — įdiegus ubuntu kol kas teko tvarkyti tik vieną dalyką — flash video buvo rodomi be garso. Na ir dar reikės išsiaiškint kaip naršyti po savo delninuką, nes prijungus jį prie kompiuterio, nieko nevyksta.

Taigi, einu toliau eksperimentuot su ubuntu, o visiems besidomintiems šia sistema bei ją naudojantiems, patariu paskaityt Tombuntu tinklaraštį — tikrai vertas dėmesio.

Gal sudomins?

Thunderbird 3 alpha paruošimas darbui

Karolis Pocius — Mon, 19 May 2008 14:00:41 +0000

Turiu tokį potraukį kišti nagus prie programų alpha, pre-beta, RC ir panašių versijų. Dažnokai dėl to nusvylu nagus.

Pasirodžius Thunderbird 3 alpha kodiniu pavadinimu “Shreder”, nusprendžiau patikrinti, ar tikrai „Gali būti, kad Thunderbird 3 Alpha 1 taip pat dar per anksti siųstis ir bandyti. Programa šiuo metu įdomesnė nebent Mac vartotojams, nes yra sukurta Cocoa pagrindu. Visi kiti patobulinimai vartotojams dar nelabai juntami.“ [nežinau.lt]

Parsisiuntęs ir įdiegęs programą (perrašiau ja TB 2.0 versiją) nieko naujo nepastebėjau. Išvaizda ta pati, funkcijos tos pačios. Net suabejojau, ar tikrai įsirašiau reikiamą versiją, bet atsidaręs įskiepių valdymą, supratau, kad versija vistik 3.

Įskiepių valdymas yra vienas iš dviejų dalykų, kurie labiausiai matomi paprastam vartotojui – TB 3 naudoja tokį pat mechanizmą kaip ir Firefox 3. T.y. įskiepius galima naršyti ir diegti tiesiai iš programos – nebūtina eiti į specialų tinklalapį.

Viena problema – nė vienas iš mano anksčiau naudotų įskiepių neveikė trečioje programos versijoje. Tai greitai išsprendžiau pataisęs kelis dalykus nustatymuose.

Atsidarykite Tools -> Options -> Advanced -> Config Editor;
Paspauskite dešinį pelės mygtuką bet kur lange ir pasirinkite New -> Boolean;
Įrašykite extensions.checkCompatibility ir pasirinkite false kitam langelyje;
Pakartokite procesą įrašydami extensions.checkUpdateSecurity;
Perkraukite Thunderbird.

Viskas – nuo šiol veiks visi TB 2 įskiepiai. Tiesa, priklausomai nuo jūsų naudojamų įskiepių, aukščiau minėtų žingsnių atlikimas gali ir sutrikdyti programos veikimą.

Beje, šis metodas taip pat tinka ir Firefox 3 įskiepių apribojimams nuimti.

Antras vartotojams pastebimas pasikeitimas yra tai, kad naujus laiškus galima atidaryti kortelėse (tab’uose – kaip firefox). Deja kol kas pagal nutylėjimą nauji laiškai atidaromi naujame lange, o norit atidaryti naujoje kortelėje, reikia paspausti ant laiško dešinį pelės mygtuką ir pasirinkti open in new tab.

Rodos diegdamas Thunderbird 3 nagų nenusvilau :) Tad kol kas ir pasiliksiu prie šios versijos, nebent išlįstų kokie rimti nesklandumai.

Gal sudomins?

Gmail IMAP + Thunderbird = G.Ė.R.I.S.

Karolis Pocius — Thu, 15 Nov 2007 13:00:40 +0000

Kaip pastebėjo Dainius, Gmail IMAP jau neberodo klaustukų vietoj lietuviškų simbolių (žr. pav.).

Nors oficialiame problemų sąraše vis dar rašoma, kad gali kilti problemų, visi laiškai su lietuviškais simboliais mano pašto dėžutę pasiekia sėkmingai.

Jei nusprendėte naudoti pačią nerealiausią kombinaciją pasaulyje: Thunderbird + Gmail, būtinai paskaitykite išsamų lifehacker tutorial kaip iš šių dviejų gėrių išspausti maksimumą.

Gal sudomins?

Kaip Google konkurentus „darė“ per…

Karolis Pocius — Wed, 14 Nov 2007 13:00:42 +0000

Kartais truputi pats savęs išsigąstu, nes suprantu, kad dalykai, kuriuos laikau elementariais daug kam yra visai ne elementarūs. Na pvz.: vakar apsiskaitęs vieno piliečio tviteriavimų bandžiau su kolegom pradėti diskusiją apie Android. Pasirodo jie net neįsivaizduoja kas tai per daiktas, o dirbu aš vistik ne kokiame žuvies fabrikėlyje.

Kolegoms parodžiau šį video:

O taip pat, naudodamasis Justino patarimu skleisti žinias apie blogosferą tarp eilinių piliečių, nukreipiau juos į Žilionio įrašą apie Android.

Jei susidomėjote ir turite laisvo laiko, patariu pažiūrėti daugiau Android video, o tingintiems/skubantiems trumpas paaiškinimas (kuris turėjo būti įrašo pradžioj) kas tas Android. Taip atvira operacinė sistema mobiliems telefonams, kuriai programinę įrangą gali kurti visi norintys, o už tai dar gauti ir gabalą 10 milijonų prizinio fondo (plačiau pas Žilionį).

Grįžtant prie įrašo pavadinimo – jį sukūriau ne vien tam, kad atkreipčiau jūsų dėmesį. Pastarosiomis dienomis tiesiog žaviuosi Google sugebėjimu „birbinti“ savo tiesioginius ir netiesioginius konkurentus. Paprastai jie laikosi principo „jei negali konkuruoti – nupirk“, tačiau ne visus konkurentus nori ar gali pirkti. Du akivaizdžiausi pavyzdžiai: Microsoft ir Apple (kuriuos matydamas parašytus šalia vienas kito tik ir lauki kol jie susipeš).

Daug kas girdėjot, kad Microsoft nusipirko dalį Facebook akcijų. Visi stebėjosi kaip čia Google apsileido, tačiau po poros dienų Google jau skelbė apie Open Social – projektą, kurio pagalba iš mėgstamiausių socialinių tinklų galima bus pasiimti tai kas geriausia ir konstruoti savo projektą. Spėkite, kas nusprendė prisijungti prie projekto. Ne, nejuokauju – Facebook!

Jei įdomu, galite peržiūrėti krūvą Open Social video medžiagos.

Toliau šiek tiek sudėtingesnė tema, už kurios vien paminėjimą galiu skaudžiai gaut per nagus nuo pvz. Eimanto :) Taip, kalbu apie Google vs Apple, o tiksliau ~~gPhone~~ Android vs iPhone.

Ilgą laiką žmonės spėliojo kokia bus Google reakcija į iPhone sėkmę. Pasigirdo daug gandų apie gPhone, kuris, kaip vėliau paaiškėjo neegzistavo ir greičiausiai neegzistuos. Kam išradinėt dviratį, jei galima tiesiog tobulinti jo dalis? Turbūt kiekvienas pripažins, kad programinė įranga yra viena svarbiausių daugumos elektroninių prietaisų dalių. Atrodo Google tai puikiai supranta, todėl būtent tai ir kuria.

Kol kas nelabai aišku su kokiais aparatais Android veiks, ir ar patys Google nesiūlys kokių bazinių prietaisų. Tačiau jei Apple ir toliau krės šposus bei išjunginės ne pačių sukurtas iPhone programas per programinės įrangos atnaujinimą, žmonės be didesnio širdies skausmo pirks paprastus telefonus ir kraus į juos Android. Juolab, kad sistema visiškai nemokama.

Nežinau kas yra pagrindiniai Google strategai, bet sutikęs juos tikrai mielai paspausčiau jiems dešinę ir palinkėčiau „varyti“ taip ir toliau.