Linux Mint ir Ubuntu Dell XPS M1330 kompiuteryje

XPS M1330 UbuntuJei skaitot mano čiulbesius ar blogeriai.lt užduodamus klausimus, žinote, kad ne taip seniai numirė mano ilgametis draugas — HP Pavilion dv1000. Kadangi turėjom ribotą biudžetą, žmonai paėmiau Asus Eee PC 1005HA, o pats „konfiskavau“ jos Dell XPS M1330.

Jau daugiau kaip metus naudoju Linux Mint, tad į savo „naują“ kompiuterį taip pat įdiegiau šią OS. Tiesa, prieš tai pakroviau Ubuntu Karmic Koala Alpha 5 Live CD ir sistema iškart parodė, kad miršta kompiuterio HDD — t.y. turi per daug blogų sektorių. Gerai, kad Dell palaikymas yra nerealus, tad kitą dieną jau turėjau naują diską.

Iš pažiūros viskas lyg ir veikė kaip turėtų. Tiesa, šiame kompiuteryje naudojama bevielio tinklo plokštė neturi linux tvarkyklių, tad teko diegti uždaro kodo tvarkykles. Visa tai padaroma jau įdiegtu įrankiu, tad daug vargo nesukėlė.

Kiek pasinaudojęs kompiuteriu supratau, kad sistemoje vistik yra keletas „kliurkų“. Visų pirma, paspaudus CD išėmimo mygtuką (eject) niekas nevykdavo. Paieškojęs informacijos forumuose radau, kad reikia arba pirma padaryti unmount, arba kiek pakoreguot nustatymus, kad diskas būtų „išspjaunamas“ nepadarius unmount. Kitaip tariant, pilnai veikiančio sprendimo kaip ir nėra, nors realiai nei CD, nei tuo mygtuku aš ir taip nesinaudoju, o be to visad galima diską išimt paspaudus dešinį pelės mygtuką ant darbastalio ikonos ir pasirinkus „eject“.

Kita smulkmena — reguliuojant ekrano ryškumą Fn+UP/DOWN pagalba, yra tik keturios ryškumo fazės, tuo tarpu pasinaudojus brightness applet, jų yra septynios. Panaši situacija ir su garso reguliavimu — garsas dingsta jau maždaug viduryje „slider’io“. Be to, maksimalus garsas buvo per tylus, tačiau tai išsprendžiau įdiegęs gnome-alsamixer ir padidinęs visus nustatymus iki maksimumo.

Tačiau tai, dėl ko nusprendžiau diegti Ubuntu Karmic Koala Beta, buvo integruotos Intel vaizdo plokštės problemos. Apie tas problemas buvau girdėjęs ir anksčiau, tačiau mano sename kompiuteryje Intel plokštė veikė be problemų. Tuo tarpu naujame kompiuteryje su Linux Mint 7 vaizdo korta akivaizdžiai veikė ne taip kaip turėtų. Labiausiai tai buvo matoma žiūrint video, nes per ekraną „vaikščiodavo“ linijos, lyg vaizdas būtų perlenktas.

Taigi, nesulaukęs galutinės Ubuntu 9.10 versijos, ėmiau ir įdiegiau beta versiją (tipiška situacija). Neskaitant to, kad per pirmas penkias minutes sugebėjau sukelt kernelio paniką (diegdamas bevielio tinklo tvarkykles), kol kas esu visiškai patenkintas nauja sistema. Vaizdas veikia be priekaištų, o garso nustatymai veikė iškart. Tiesa, eject mygtuko ir ekrano ryškumo reguliavimo problemos vis dar yra, tačiau jos ne esminės.

Naujojoje Ubuntu versijoje pagal nutylėjimą naudojama EXT4 failų sistema, o taip pat optimizuotas OS pakrovimo greitis, tad kompiuteris įsijungia labai greitai. Tiesa, OS kūrėjams dar reikia ištaisyt kelis „vabaliukus“, bet jei naudojat kompiuterį daugiasia interneto naršymui, manau, kad beta versija jau pilnai tinkama kasdieniam naudojimui. Kol kas pasiliksiu su Ubuntu, o sulaukęs Linux Mint 8, grįšiu prie distribucijos, kuri mane „prirakino“ prie Linux :)

Jei turite Dell XPS M* serijos kompiuterį ir galvojat ar verta išbandyt linux, nuoširdžiai sakau — verta!

Tinklo transliacijos — ko aš klausau

ChiefTWiT
Autoriaus nubui nuotrauka Leo Laporte – Open Up Wide

Taigi, susiruošiau rašyti įrašą apie podcast’us, tačiau žodis podcast vis dar neturi lietuviško atitikmens. Ir šiaip šis žodis nėra politiškai teisingas, nes iškart daroma prielaida, kad klausomasi naudojant iPod*. Todėl man mielesnis angliškas žodis netcast, kurį aš grubiai išverčiau kaip „tinklo translacija“ arba „transliacija tinklu“. Tiesa, norint prisikabinti, būtų galima sakyti, kad tuo metu kai tu klausai, paprastai tai jau būna įrašas, o ne transliacija. Tačiau aš kol kas apsistosiu ties pavadinimu tinklo transliacija.

Prieš metelius paprašiau kolegų rekomenduoti podkęstus tinklo transliacijas. Povilas pasiūlė TWiT ir nuo to prasidėjo mano, kaip klausytojo „karjera“. Per tą laiką atradau ne vieną naują laidą ir nemažai jų atsisakiau. Šiuo metu DoggCatcher programoje, savo G1 telefone, prenumeruoju 6 laidas.

Pirmos dvi priklauso jau minėtam TWiT tinklui, kurio įkūrėjo Leo Laporte nugarą matote įrašo iliustracijoje. Tiesą sakant manau, kad ne visai teisinga buvo pradėti būtent nuo This Week In Tech, nes laida tiek turiniu, tiek įrašų kokybe, tiek griežtu išleidimo tvarkaraščiu taip užkėlė kartelę, kad dauguma kitų laidų vėliau tiesiog atrodydavo per prastos.

Kaip jau turbūt supratot, TWiT apžvelgia savaitės technologijų naujienas. Tačiau tai nėra tiesiog sausas raportavimas. Kiekvieną savaitę keičiasi laidos dalyviai, o pirmą kartą paklausius laidos galima pagalvot, kad ten tiesiog krūva g33k’ų smaginasi ir tiek. Tačiau paklausius ilgiau, pradedi geriau suprast laidos dalyvių charakterius ir jų juokelius bei tuo pačiu gauni dozę technologinių naujienų. Jei reiktų išsirinkti tik vieną transliaciją, tai tikrai būtų TWiT.

Kita TWiT tinklui priklausanti transliacija — This Week in Google (TWig). Laida pradėta visai neseniai, kol kas įrašyti tik keli epizodai. Be jau minėto Leo Laporte, laidoje taip pat dalyvauja Gina Trapani (Lifehacker įkūrėja) ir Jeff Jarvis. Kaip ir TWiT, TWig taip pat dalyvauja kviestiniai svečiai. Beje, laida ne vien apie Google, o bendrai apie „debesį“ — t.y. internetą kaip platformą.

Tiesa, visas TWiT tinklo laidas galima klausyti ir stebėti gyvai. Jei turit laisvo laiko, tai tikrai gan smagu, nes dažnai galima pamatyti dalykų, kurie į laidas nepakliūna. Pavyzdžiui kaip Leo Laporte pasiuntė TechCrunch įkūrėją Mike Arrington ten, kur karaliai pėsti vaikšto.

Jei jus domina įvairiausių prietaisiukų (ang. gadgets) naujienos, būtinai užsiprenumeruokit Engadget įkūrėjų Perter Rojas ir Ryan Block laidą gdgt weekly, kuri buvo sukurta prieš paleidžiant jų naują projektą gdgt.

Linux mėgėjai ir entuziastai neliks nuskriausti klausydami Ubuntu UK ir MintCast laidų. Kaip jau turbūt supratot iš pavadinimų, pirmoji yra kuriama Didžiosios Britanijos Ubuntu bendruomenės, o antroji Linux Mint bendruomenės. Tačiau nei viena, nei kita nėra tik apie atitinkamas distribucijas — subalansuota Ubuntu ir Linux Mint vartotojams, bet tinka visiems linux’istams. Nors jei esat pažengęs linux vartotojas, gal geriau pasiieškokit ko rimtesnio.

Na ir galiausiai, bet tikrai ne prasčiausiai (grubus last, but not the least vertimas) — prekė lietuviška — Džiugo failai! Trumpi (~5 min.) kolegos Džiugo pranešimai radio centro eteryje kiekvieną trečiadienio rytą. Kadangi RC patys nesukuria padoraus RSS srauto, į pagalbą klausantiems tinklo transliacijų atėjo Ernestas ir pagamino specialų srautą, kurį galima prenumeruoti jūsų naudojamame grotuve. Jei Ernesto RSS stringta, galit pabandyt kolegos @lauztuvas srautą, kuris šiaip buvo sukurtas pirmiau.

Manau pradžiai tiek transliacijų užteks. Jei norit daugiau — rašykit komentaruose ir aš papasakosiu apie laidas, kurių nebeklausau.

* taip taip, žinau, kad visureigius vadinam džipais, o sportbačius kedais — nenoriu ginčytis, tik pareiškiau savo nuomonę.

P.S. gal man laikas eit į VLKK dirbt? :)

Naujausios TeamViewer ir Wine versijos nedraugauja

TeamViewer per Wine Linux'e

TeamViewer — tai programa, skirta per nuotolį kontroliuoti kitus kompiuterius. Didžiausias jos pliusas yra tai, kad nereikia specialiai nustatinėti maršrutizatoriaus ir net nereikia nieko diegti. Klientas parsisiunčia mažą failiuką ir jį paleidžia, o jūs galite paleisti pačią programą (nebūtina jos diegti) ir jungtis prie kliento kompiuterio.

Su TeamViewer galima kontroliuoti Windows ir Mac kompiuterius, o Linux’e, kaip jau rašiau anksčiau, galima pasileisti pačią programą ir jungtis prie kitų kompiuterių. Deja atsinaujintus tiek TeamViewer (4.1.6432), tiek Wine (1.1.26) versijoms, šios dvi programos nustojo „draugaut“.

Pirminiai simptomai: TeamViewer nepasileidžia visai. Kiek paskaitinėjęs forumus atradau, kad Wine nustatymuose reikia pasikeisti iš Windows XP emuliacijos, į Windows NT 4.0. Suveikė – TeamViewer pasileido. Deja programai niekaip nepavyko prisijungti prie interneto. Viskas ką mačiau, tai užrašą „Activating TeamViewer“.

Kiek paskaitinėjęs forumus, supratau, kad lengvo sprendimo šiai problemai nėra (sunkaus taip pat neradau), tad nusprendžiau tiesiog susirasti senesnę programos versiją, kas pasirodė ne taip lengva. Galiausiai atkasiau FileHippo.com kloną FilePig, kur radau ir senesnes TeamViewer versijas. Pakako parsisiųsti 4.1.6320 ir viskas veikė kaip anksčiau. Tiesa, Wine vistiek reikia palikti Windows NT nustatymą.

Reikia tikėtis, kad ateityje šie nesuderimumai bus išspręsti, nes naujoje TeamViewer versijoje yra pagerintas Windows 7 palaikymas, o kompiuterių su šia OS, bent jau teoriškai, turėtų tik daugėti.

Nepyk, Leonidai, aš draugauju su Gloria

Fedora 11 Leonidas

Nors iš pažiūros miegojimas iki pietų atrodo lyg ir sveikintinas dalykas, iš tiesų, tai pavojus sveikatai ir psichinei būklei. Kodėl? O todėl, kad gerai išsimiegojęs, kitą naktį nenueini laiku miegot, kol galiausiai benaktinėjant pradeda visokios durnos mintys į galvą lįsti. Na, tarkim sugalvoji trečią nakties išbandyti naują Fedora versiją. Ir ne šiaip išbandyti, o pagal visas deramas pocizmo tradicijas, mest lauk esamą sistemą ir naująją diegti „šviežiai“.

Oops, I did it again =]

Nežinau kodėl sugalvojau eksperimentuot būtent šiąnakt, kas ten žino kokie procesai smegeninėj vyksta trečią ryto. Galbūt prieš porą dienų skaityto kolegos Pauliaus įrašo paskatintas, o gal dėl širdyje teberusenančios pirmosios meilės (Fedora buvo mano pirma bandyta Linux distribucija), parsisiunčiau Fedora 11, „išsikepiau“ diską, išsisaugojau kompiuterio duomenis (gerai, kad bent tiek proto turėjau) ir pirmyn…

Live CD krovėsi įtartinai ilgai. Tikrai ilgiau negu bet kuri kita bandyta Linux distribucija. Nors gali būti, kad tai tik mano CD-Rom jau paskutinį kvapą leidžia. Sistemai užsikrovus, viskas veikė kaip priklauso: WiFi, garsas, vaizdas, webcam ir t.t. Spėjau dar ir specifinius kompiuterio (turiu HP dv1000) mygtukus paspaudinėt (WiFi, garso, bluetooth jungikliai ir t.t.) — veikia. Kitas žingsnis — diegimas.

Diegimo procesas pasirodė gan paprastas, kaip ir Ubuntu. Nors galbūt turėjo kiek daugiau užslėptų funkcijų patyrusiems vartotojams. Laiko neskaičiavau, bet diegimo procesas neužtruko. Po pagrindinio diegimo perkrovus kompiuterį, sistema dar paklausė kelių papildomų dalykų ir po to jau buvo paruošta darbui. Tiesa, kiek nustebau, kad Fedora leido vartotojo vardą nurodyt iš didžiosios raidės (Ubuntu neleidžia).

Maždaug čia balius baigės ir prasidėjo nesmagumai. Visų pirma tai sistema man iškart nenorėjo leisti perstumdyti panelių pagal savo norus, o bandant pridėti skirtingus applets, jie tiesiog nepasirodydavo. Matyt kažkoks bug’as. Toliau kiek nervino tai, kad failų tvarkyklė pagal nutylėjimą veikia Windows 95 rėžimu — t.y. kiekvienas naujas aplankas atsidaro savo lange. Žinoma, tai ištaisoma, bet kam taip palikt? Programų diegimas irgi pasirodė ne toks paprastas iš aiškus, nors jis ir panašus į Ubuntu add/remove programs (kurio aš nenaudoju). Synaptic atitikmens bent jau pagal nutylėjimą nėra. Taip pat pagal nutylėjimą vartotojai nepridedami į sudoers sąrašą, todėl norint ką nors diegti ar keisti nustatymus reikia persijungti į super user, kas užknisa.

Fedoros kūrėjai uždaro kodo programų klausimu nėra tokie liberalūs kaip Ubuntu ar juolab Linux Mint kūrėjai. Vos įdiegus sistemą joje nėra MP3 palaikymo, neatviro kodo kodekų ir krūvos kitų dalykų, kuriuos galima rasti Linux Mint. Tiesa, kadangi savęs naujoku Linux pasaulyje nebelaikau, maniau susitvarkysiu.

Tačiau vienas dalykas vistik privertė susirinkt žaislus ir iškart grįžt pas Gloria. Pradėjęs klausyt muzikos supratau, kad garsas trūkinėja, šokinėja, traška, braška ir kitaip išdarkomas. Suvokiau, kad greičiau atgal susidėsiu Linux Mint nei sutvarkysiu Fedoros problemą, juolab, kad sistemą norėjau tik išbandyt — neprisiriškau prie jos dėl jokių priežasčių.

Kad ir kaip kvailai tai skambėtų, iš visos šios situacijos išėjo du geri dalykai: pirma, tai supratau, kad tokiems žopliams kaip aš Linux Mint vistik yra geriausia distribucija ir nėra čia to blaškytis (iki kito Fedoros leidimo =]), o antra, dabar turiu švarią sistemą, nes prieš tai Linux Mint 7 diegiau iš RC1. Tiesa, diegdamas Linux Mint iš naujo, buvau sugalvojęs, kad gal jau laikas vėl Ext4 išbandyt, bet nusprendžiau, kad vienai nakčiai nuotykių pakaks.

Linux Mint 7 Gloria

Linux Mint 7 Gloria

Atrodo visai neseniai džiaugiausi išėjusia Felicia, o šį įrašą jau rašau iš Linux Mint 7 Gloria. Tiesa, versija dar negalutinė — rašymo metu @Linux_Mint skelbia, kad iki stabilios versijos išleidimo liko ištaisyti 5 klaidas. Norit tikėkit, norit ne, bet šįkart aš buvau tvirtai pasiryžęs sulaukti galutinio leidimo. Tačiau vakar žaisdamas su Arora ir Midori naršyklėmis (apie tai turbūt parašysiu atskirai) į Linux Mint 6 turėjau įdiegti kelis Ubuntu 9.04 paketus, kurie man visiškai užlaužė sistemą. Taigi, nusprendęs, kad greičiausiai tiek pat užtruksiu viską sutvarkyt, kiek įdiegti Linux Mint iš naujo, griebiau Gloria RC versiją.

Pradėsiu nuo blogų naujienų. Visų pirma, jei jau naudojate Linux Mint 6, kol kas nėra atnaujinimo įrankio — t.y. sistemą teks diegti iš naujo. Taip pat neveikia mint4win (a.k.a. wubi), leidžiantis įdiegti Linux Mint 7 kaip bet kurią kitą Windows programą. Šios dvi problemėlės bus ištaisytos galutiniame leidime, tačiau yra dar viena, kur kas rimtesnė bėda. Kadangi nuo Ubuntu 9.04 leidimo dalis Intel Video tvarkyklių funkcionalumo buvo perkelta į kernelį, atrodo, kad tvarkyklės su kerneliu nesutaria kam ką reikia valdyti ir dėl to kompiuteris gali visiškai atsitiktinai pakibti. Linux Mint 7 naudoju dar tik dieną, o man taip jau nutiko 3 kartus. Žinoma, tai liečia tik kompiuterių su Intel vaizdo plokštėmis savininkus. Jei norite apie problemą pasikaityti plačiau, rekomenduoju The H Open Source straipsnį.

Taigi, kas naujesnio Linux Mint 7? Visų pirma, tai Linux Mint 7 yra padaryta iš Ubuntu 9.04, todėl turi visas Ubuntu 9.04 naujienas, įskaitant naujas GNOME, X.org, kernel versijas, Ext4 palaikymą ir t.t. Pati Linux Mint OS gali pasigirti atnaujintomis mint* programų versijomis bei nauja išvaizda, kuri man asmeniškai labai patinka. Plačiau apie Linux Mint 7 atnaujinimus galite paskaityti oficialioje svetainėje, ten taip pat rasite ir mint įrankių demonstracinius video.

Taip pat norėčiau truputį pasikartoti ir papasakoti kodėl apsimoka naudoti Linux Mint, o ne tiesiog Ubuntu. Visų pirma, Linux Mint turi nemažai savo įrankių, kurių neturi Ubuntu (pvz.: mintMenu). Antra, Linux Mint iškart turi įvairius kodekus ir papildomų programų (pvz.: GNOME-Do), tad sistema išties veikia „tiesiai iš dėžės“. Taip pat Linux Mint įrankių išdėstymas yra nustatytas taip, kad būtų panašus į Windows. Žinoma, užkietiejusiems linuksistams toks argumentas turbūt juokingas, tačiau daugumai naujokų tai gali būti svarbus dalykas renkantis sistemą. Na ir galiausiai, Linux Mint išleidžiama po mėnesio ar dviejų nuo Ubuntu leidimo, todėl iškart gaunate sistemą su ištaisyta didžiąja dalimi Ubuntu klaidų.