Ubuntu namie ir darbe

Meerkats
Nuotraukos autorius Swamibu.

Išbandęs neseniai pasirodžiusią Ubuntu 10.10 versiją, vienastoks diagnozavo, kad ji vis dar netinkama vartojimui. Tiesa, meluočiau nepaminėjęs, kad tame pačiame įraše kolega pripažino turįs neeilinių gabumų iškasti keisčiausias OS problemas. Tokių sugebėjimų ir aš turiu — štai darbe „įsūdyta“ Mac OS X per nepilnus du mėnesius sugebėjo mane užknist negyvai, todėl iš laimės ausim plojau, kai pagaliau gavau kompiuterį, į kurį galėjau įdiegti Ubuntu.

Namuose Ubuntu naudoju jau daugiau kaip du metus (pusę to laiko naudojau Ubuntu atmainą Linux Mint), tad mačiau visko. Išties ne visos versijos buvo tokios draugiškos kaip naujausioji Maverick Meerkat, bet per du metus naudojimo, išmokau susitvarkyti su dauguma problemų, kurias dažnai pats ir sukeldavau. Kadangi Ubuntu yra mano pagrininė OS, aš esu labai šališkas bet kokiais jos pagyrų klausimais. Tačiau jei kam įdomi mano nuomonė — tikrai manau, kad ši versija, labiau nei bet kuri ankstesnė, yra tinkama daugumos (žaidėjai, AutoCAD’istai ir pan. yra išimtis) kompiuterių vartotojų kasdieniam naudojimui.

Nusprendęs Ubuntu naudoti darbe, norėjau tuo pačiu pažvelgti į Ubuntu kiek kitomis akimis ir patikrinti ar galima greitai bei nepraleidžiant daug laiko viską „tiuninguojant“, turėti pilnavertę, stabilią, darbui skirtą OS. Vėlgi, viskas priklauso nuo darbo pobūdžio — jei būčiau dizaineris, Ubuntu tikrai nebūtų tinkamiausias kandidatas. Mano naujasis darbas pagrinde sukasi aplink šiuos įrankius: naršyklė, paštas, terminalas (SSH) bei remote desktop (RDP) programa.

Nuo kompiuterio (Dell OptiPlex GX620) įjungimo iki pilnai įdiegtos OS užtrukau vos pusvalandį — dar triskart tiek užtrukau diegdamas papildomus įrankius bei dėliodamas nuostatas taip, kaip man priimtiniau. Atėjęs į darbą po devynių, prieš pietų pertrauką jau turėjau pilnai funkcionuojančią ir darbui paruoštą sistemą. Ubuntu be problemų surado tinklo resursus, spausdintuvus ir kitus, tradiciškai problematiškus elementus.

Skirtingai nei namų kompiuteryje, darbinėje Ubuntu instaliacijoje nesujungiau visų man žinomų repozitorijų. Prie numatytų šaltinių pridėjau tik Medibuntu ir GetDeb. Daug programų taip pat nediegiau: Evolution iškeičiau į Thunderbird, o Terminal Server Client į Remmina. Taip pat įdiegiau Do, Ubuntu Tweak, Compiz Config Settings Manager, Google Chrome bei Adobe Air ir Grooveshark Desktop.

Kaip jau turbūt supratote, kelis papildomus vaizdo efektus vistik įjungiau. Po dviejų metų draugystės su Ubuntu, tiesiog negaliu gyventi be Wobbly Windows — visiškai nereikalingas, bet akiai mielas efektas. Taip pat savo OCD patenkinti, Compiz nustatymuose būtinai tūriu įjungti Resize įskiepį, kuris rodo kiekvieno lango išmatavimus, kai keičiate jo dydį.

Žiūrėsim kaip man toliau seksis su Ubuntu draugauti darbe. Džiugu bent, kad nesu vienas kaip pirštas – keli kolegos taip pat naudoja linux darbui. Ofise populiariausia linux OS yra Kubuntu. Aš vienintelis naudoju Ubuntu ir dar vienas adminas naudoja Fedora, kurią ir aš svarsčiau išbandyt.

Žinau, kad tarp skaitytojų yra darbe naudojančių alternatyvias OS (t.y. ne Windows) — kokie jūsų įspūdžiai?

Mano naudojamos Linux programos

Linux programos

Jau daugiau kaip du metus naudoju Linux, o programų sąrašo taip ir neprisiruošiu padaryt. Iš pažiūros tai kiek bergždžias reikalas, tačiau dalindamasis savo naudojamų programų sąrašu su skaitytojais ne tik turiu progą pagalvot ar man jų visų reikia, bet ir pasisemt naujų idėjų iš įrašo komentarų.

Visų kartu su Ubuntu diegiamų programų neaptarinėsiu, nes ne visas jas ir naudoju. Čia pateikiu tik sąrašą tų programų, kurias naudoju (beveik) kasdien.

Štai toks mano bazinis sąrašiukas. Kiek lakoniškai, bet jei kiekvieną programą aprašinėčiau, gautųsi kilometrinis įrašas. Jei turit klausimų apie konkrečią programą ar programas — rašykit komentaruose.

O kokias Linux programas naudojate jūs?

Nežinau geresnės… už Firefox

Firefox

Pradedam…

Jungiuos prie kolegos vienastoks pradėtos iniciatyvos „Nežinau geresnio…“ ir kartu su jau minėtu kolega bei Povilu kas savaitę stengsimės aprašyti po vieną iš savo naudojamų programų, įrankių, ar interneto tarnybų.

Šią savaitę pradedam nuo programos, kuri turbūt daugeliui tapo pagrindine kompiuteryje — interneto naršyklės.

Firefox 3.5.* (Linux) — tavo naršyklė, taip, kaip tu nori

Kodėl? Panašiai kaip Internet Explorer Windows aplinkoje ar Safari Mac’uose, Firefox yra tapusi standartine daugumoje šiuolaikinių Linux distribucijų, įskaitant ir mano naudojamą Linux Mint 8 Helena. Gimusi Linux’e, pastaruoju metu Firefox Linux versija yra Mozillos kiek užleista ir atrodo, kad naršyklės Windows versija veikia kur kas stabiliau ir patikimiau. Vistik naudoju šią naršyklę ir toliau praktiškai dėl vieno dalyko — įskiepių gausos.

Standartinė Firefox sąsaja nėra tokia kukli kaip Safari, tačiau ir nepergrūsta nereikalingais dalykais. Tačiau tikroji šios ugninės laputės galia slypi jos prieduose ir pritaikymo pagal vartotojo poreikius galimybėse. Kaip pavyzdį, galite palyginti standartinę naršyklės išvaizdą (Win) su tuo, kaip ją esu prisitaikęs savo reikmėms (žr. įrašo iliustraciją).

Būtent dėl įskiepių Firefox konkurentams taip sunku šią naršyklę pralenkti. Praktiškai nėra tokios funkcijos kitose naršyklėse, kurios nebūtų galima atkartoti Firefox įdiegiant papildomus priedus. Norit gražios puslapio krovimosi animacijos kaip Safari? Įsidiekite Fission. Patinka Google Chrome išvaizda? Išbandykite Chromifox temą. Norite Operos Magic Wand funkcionalumo? Griebkit Secure Login. Sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti, tačiau manau, kad esmę supratot.

Deja, didžiausias Firefox pranašumas yra ir baisiausias naršyklės kirvis. Dėl prastai parašytų ar šiaip tarpusavyje „besipjaunančių“ įskiepių, Firefox „valgo“ nemažai darbinės atminties (RAM), o taip pat kartais kenčia naršyklės stabilumas bei greitis.

O jei ne? Linux OS naršyklių pasirinkimas tikrai nemažas, tačiau, mano manymu, Firefox turi tik dvi rimtas konkurentes: Opera ir Google Chrome (arba Chromium). Kol nebuvo Chrome, naudojau Operą kaip „antrinę“ naršyklę, tačiau šiuo metu greičiau už Chrome turbūt nėra nieko. Atsiradus Chrome įskiepiams jau kaip ir galima būtų kraustytis, tačiau nemažai Firefox naudojamų įskiepių Chrome dar nėra arba yra tik labai primityvios jų verijos. O ir šiaip apkrovus Chrome įskiepiais, rezultatas gautųsi turbūt toks pats kaip ir Firefox — lėtapėdiškumas.

Taigi, kol kas tiesiog įjungiu Firefox naršyklę ir ją laikau įjungtą visą dieną. Taip sutaupau laiko, kurį preleisčiau paleidinėdamas naršyklę kaskart kai man jos prireikia. Tuo tarpu Chrome naudoju įvairiems „šalutiniams projektams“, pvz prisijungti prie @Androidmanija twitter ar antros Google paskyros.

[Papildyta] Naudojantys Linux OS gali išbandyti specialiai optimizuotą Firefox versiją Swiftfox — atrodo ji kiek greičiau veikia ir naudoja mažiau resursų. Dėkui Kroitus už rekomendaciją.

OggCamp įspūdžiai

OggCamp puodukas

Vakar kartu su kolega Arvydu apsilankėm Ubuntu UK Podcast (UUPC) ir Linux Outlaws (LO) organizuotame renginyje OggCamp. Taip BarCamp tipo (ne)konferencija, Linux tema. Žinoma, Linux buvo pasirinkta neatsitiktinai. Visų pirma tai užtenka pažiūrėt kas renginio organizatoriai, o antra, reginys vyko dieną po LUG Radio Live 2009 — gan didelio ir žinomo Linux renginio, be to, OggCamp’ui buvo pasirinktas oficialus LUG Radio Live viešbutis.

Man kelionė prasidėjo septintą ryto, nes iš Carlisle iki Wolverhampton nuvažiuoti automobiliu trunka apie tris valandas. Nežinau ar dėl per didelio kofeino kiekio mano sistemoje, ar dėl laiko sukinėjimo pirmyn/atgal, man baisiai skaudėjo galvą ir tai truputį gadino dienos įspūdžius, bet bendroj sumoj likau patenkintas.

Į Wolverhampton atvykau prieš dešimt, o renginys turėjo prasidėt 10:30. Įėjęs į viešbutį iškart supratau, kad tikrai čia pataikiau — tokios koncentracijos netbook’ų ir Android telefonų (pagrindė G1 ir Hero) vienoje vietoje dar tikrai nebuvau matęs. Laukdamas Arvydo pabendravau su keliais žmonėm apie Android, Cyanogen, ir t.t. bei gavau pačiupinėt HTC Hero.

Pagrindinės salės durys atsivėrė 10:30, o pradžia turėjo būt 10:45, bet niekas nesitikėjo, kad susirinks tiek žmonių, tai dar prieš vienuoliktą žmonės stovėjo ant laiptų ir laukė kol galės nusipirkti puodelius ir loterijos bilietus.

Po trumpos įžangos, padėkos organizatoriams, ir kitų standartinių atributų, išsiskirstėm po sales klausyt pranešimų. Šiaip pranešimai turėjo trukti 30 minučių, bet kai kurie jų užėmė iškart dvi vietas, kiti vėlavo ar baigėsi anksčiau, tad gavos šiokia tokia makalynė. Viso nuo pradžių iki galo išklausiau tris pristatymus:

1. Proving and hiding your identity online — pranešimas kiek apgaulingu pavadinimu, nes maniau, kad bus kalbama apie tinklaraščių autorių anonimiškumą ir panašius dalykus, o kalba realiai ėjo apie GPG raktus, SSL, SSH, TOR ir panašius dalykus. Tik tada realiai suvokiau, kad čia ne koks BarCamp Baltics ir viskas bus kiek techniškiau.

Šio pristatymo metu daugiausia buvo kalbama apie TOR sistemą, kaip ji veikia ir kodėl ją reiktų naudot. Šiaip net jeigu nieko nenorit slėpt, verta retkarčiais pasinaudot TOR, kad sukurti srauto „triukšmą“, kuris padeda žmonėms, kuriems reikia slėpti duomenis tarkim Kinijoj ar kitose šalyse, kur ribojamos žmonių laisvės.

Jei norite, pranešimo video (filmuotą telefonu) galite peržiūrėti Qik svetainėje.

2. Jobs & how to get them — dar vienas pranešimas, kurio pavadinimas ne visai atitinka turinio. Realiai tai buvo įdarbinimo agentūros reklama, kurioje neišgirdau nieko naujo.

3. Pokebook — projektas, kuris turbūt buvo sukurtas „ant durniaus“ vien dėl OggCamp. Tai „socialinis tinklas“, kuriame galima daryti vienintelį dalyką — „baksnot“ kitus taip pat kaip naudojantis Facebook „poke“ funkcija. Šiaip visai smagiai pasijuokėm.

Na ir galiausiai sudalyvavom paskutinėje bendroje sesijoje, kuri buvo įrašinėjama. Pagrindė diskusija vyko dviem klausimais:

1. Medijos (muzika, video, paveiksliukai, ir t.t.) kūrimas Linux’e. Kad ir kaip keista bebūtų, niekas nepuolė įrodinėt, kad Linux gali perspjaut Mac ar Windows toje srityje. Galiausiai lyg ir nutarėm, kad Linux tikrai tobulėja tuo klausimu, bet iki Mac ar net Windows dar toli.

2. Standartinė Linux dilema: ar ne per daug turim distribucijų ir galbūt reiktų daugiau bendradarbiavimo. Kaip ir galima tikėtis, vieningos nuomonės nepriėjom.

Jei įdomu, greičiausiai šias diskusijas išgirsite naujausiose UUPC ir LO serijose.

Kaip ir kolega Arvydas, manau, kad renginys nebuvo itin aukšto lygio, ypač kai turiu su kuo lygint (BarCamp Baltics). Tiesa, manau, kad vistik buvo verta beveik septynias valandas praleist automobilyje (po 3 su trupučiu į kiekvieną pusę) jau vien dėl to, kad gyvai paspausčiau leteną Arvydui, bei prisižiūrėjęs g33k’ų, suprasčiau koks vistik aš ne’g33k’as.

Manau, kad jei renginys vyks ir kitais metais, pasistengsiu jame taip pat sudalyvaut.

Aš dar nemiręs… turiu naują 125×125!

Mano naujas 125x125Tie, kas skaito mano sapaliones čiulbykloj ar veidaknygėj, žino, kad gan aktyviai ten šiukšlinu. Galbūt išties visi tie micro ir social atima kąsnį iš tinklaraščių. Nors tarkim JAV vis daugiau žmonių grįžta prie tinklaraščių rašymo, nes nori, kad jų turinys priklausytų jiems, o ne kažkokiai čiulbyklai, kuri net nesivargina išsaugot daugiau kaip 3200 žinučių.

Kaip ten bebūtų, rašau šį trumpą įrašiuką dėl poros priežasčių.

Visų pirma, tai norėjau pasigirti, kad turiu naują 125×125, kurį galit įsidėti savo svetainėje ar tinklaraštyje, jei norite pareklamuoti mano visiškai suasmeniškėjusį kampelį internete.

Taip pat norėjau įpūsti truputį vilties ir pasidalint savo artimiausiais planais. Šį savaitgalį lekiu į OggCamp, kur greičiausiai pagaliau gyvai susitiksiu su Arvydu, o taip pat pamatysiu tą įkyraus balso vokietįLinux Outlaws. Tikiuos parengti reportažą iš to renginuko.

Jei vistik patingėsiu parašyt apie OggCamp, tai artimiausiu metu planuoju baigti du įrašus, kuriuos jau pradėjau rašyti. Tai dvi pirkimo internetu siaubo istorijos. Viena nutiko perkant prekę eBay iš Kinijos, o kita, perkant iš Švyturio e-parduotuvės, kurią prižiūri rodiklis.

Taigi, kaip sako anglakalbiai — „stay tuned“ ;)