Karolis Pocius » linux mint

Nežinau geresnės… už Firefox

Karolis Pocius — Thu, 24 Dec 2009 07:00:04 +0000

Pradedam…

Jungiuos prie kolegos vienastoks pradėtos iniciatyvos „Nežinau geresnio…“ ir kartu su jau minėtu kolega bei Povilu kas savaitę stengsimės aprašyti po vieną iš savo naudojamų programų, įrankių, ar interneto tarnybų.

Šią savaitę pradedam nuo programos, kuri turbūt daugeliui tapo pagrindine kompiuteryje — interneto naršyklės.

Firefox 3.5.* (Linux) — tavo naršyklė, taip, kaip tu nori

Kodėl? Panašiai kaip Internet Explorer Windows aplinkoje ar Safari Mac’uose, Firefox yra tapusi standartine daugumoje šiuolaikinių Linux distribucijų, įskaitant ir mano naudojamą Linux Mint 8 Helena. Gimusi Linux’e, pastaruoju metu Firefox Linux versija yra Mozillos kiek užleista ir atrodo, kad naršyklės Windows versija veikia kur kas stabiliau ir patikimiau. Vistik naudoju šią naršyklę ir toliau praktiškai dėl vieno dalyko — įskiepių gausos.

Standartinė Firefox sąsaja nėra tokia kukli kaip Safari, tačiau ir nepergrūsta nereikalingais dalykais. Tačiau tikroji šios ugninės laputės galia slypi jos prieduose ir pritaikymo pagal vartotojo poreikius galimybėse. Kaip pavyzdį, galite palyginti standartinę naršyklės išvaizdą (Win) su tuo, kaip ją esu prisitaikęs savo reikmėms (žr. įrašo iliustraciją).

Būtent dėl įskiepių Firefox konkurentams taip sunku šią naršyklę pralenkti. Praktiškai nėra tokios funkcijos kitose naršyklėse, kurios nebūtų galima atkartoti Firefox įdiegiant papildomus priedus. Norit gražios puslapio krovimosi animacijos kaip Safari? Įsidiekite Fission. Patinka Google Chrome išvaizda? Išbandykite Chromifox temą. Norite Operos Magic Wand funkcionalumo? Griebkit Secure Login. Sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti, tačiau manau, kad esmę supratot.

Deja, didžiausias Firefox pranašumas yra ir baisiausias naršyklės kirvis. Dėl prastai parašytų ar šiaip tarpusavyje „besipjaunančių“ įskiepių, Firefox „valgo“ nemažai darbinės atminties (RAM), o taip pat kartais kenčia naršyklės stabilumas bei greitis.

O jei ne? Linux OS naršyklių pasirinkimas tikrai nemažas, tačiau, mano manymu, Firefox turi tik dvi rimtas konkurentes: Opera ir Google Chrome (arba Chromium). Kol nebuvo Chrome, naudojau Operą kaip „antrinę“ naršyklę, tačiau šiuo metu greičiau už Chrome turbūt nėra nieko. Atsiradus Chrome įskiepiams jau kaip ir galima būtų kraustytis, tačiau nemažai Firefox naudojamų įskiepių Chrome dar nėra arba yra tik labai primityvios jų verijos. O ir šiaip apkrovus Chrome įskiepiais, rezultatas gautųsi turbūt toks pats kaip ir Firefox — lėtapėdiškumas.

Taigi, kol kas tiesiog įjungiu Firefox naršyklę ir ją laikau įjungtą visą dieną. Taip sutaupau laiko, kurį preleisčiau paleidinėdamas naršyklę kaskart kai man jos prireikia. Tuo tarpu Chrome naudoju įvairiems „šalutiniams projektams“, pvz prisijungti prie @Androidmanija twitter ar antros Google paskyros.

[Papildyta] Naudojantys Linux OS gali išbandyti specialiai optimizuotą Firefox versiją Swiftfox — atrodo ji kiek greičiau veikia ir naudoja mažiau resursų. Dėkui Kroitus už rekomendaciją.

Gal sudomins?

Linux Mint ir Ubuntu Dell XPS M1330 kompiuteryje

Karolis Pocius — Sat, 10 Oct 2009 15:21:17 +0000

Jei skaitot mano čiulbesius ar blogeriai.lt užduodamus klausimus, žinote, kad ne taip seniai numirė mano ilgametis draugas — HP Pavilion dv1000. Kadangi turėjom ribotą biudžetą, žmonai paėmiau Asus Eee PC 1005HA, o pats „konfiskavau“ jos Dell XPS M1330.

Jau daugiau kaip metus naudoju Linux Mint, tad į savo „naują“ kompiuterį taip pat įdiegiau šią OS. Tiesa, prieš tai pakroviau Ubuntu Karmic Koala Alpha 5 Live CD ir sistema iškart parodė, kad miršta kompiuterio HDD — t.y. turi per daug blogų sektorių. Gerai, kad Dell palaikymas yra nerealus, tad kitą dieną jau turėjau naują diską.

Iš pažiūros viskas lyg ir veikė kaip turėtų. Tiesa, šiame kompiuteryje naudojama bevielio tinklo plokštė neturi linux tvarkyklių, tad teko diegti uždaro kodo tvarkykles. Visa tai padaroma jau įdiegtu įrankiu, tad daug vargo nesukėlė.

Kiek pasinaudojęs kompiuteriu supratau, kad sistemoje vistik yra keletas „kliurkų“. Visų pirma, paspaudus CD išėmimo mygtuką (eject) niekas nevykdavo. Paieškojęs informacijos forumuose radau, kad reikia arba pirma padaryti unmount, arba kiek pakoreguot nustatymus, kad diskas būtų „išspjaunamas“ nepadarius unmount. Kitaip tariant, pilnai veikiančio sprendimo kaip ir nėra, nors realiai nei CD, nei tuo mygtuku aš ir taip nesinaudoju, o be to visad galima diską išimt paspaudus dešinį pelės mygtuką ant darbastalio ikonos ir pasirinkus „eject“.

Kita smulkmena — reguliuojant ekrano ryškumą Fn+UP/DOWN pagalba, yra tik keturios ryškumo fazės, tuo tarpu pasinaudojus brightness applet, jų yra septynios. Panaši situacija ir su garso reguliavimu — garsas dingsta jau maždaug viduryje „slider’io“. Be to, maksimalus garsas buvo per tylus, tačiau tai išsprendžiau įdiegęs gnome-alsamixer ir padidinęs visus nustatymus iki maksimumo.

Tačiau tai, dėl ko nusprendžiau diegti Ubuntu Karmic Koala Beta, buvo integruotos Intel vaizdo plokštės problemos. Apie tas problemas buvau girdėjęs ir anksčiau, tačiau mano sename kompiuteryje Intel plokštė veikė be problemų. Tuo tarpu naujame kompiuteryje su Linux Mint 7 vaizdo korta akivaizdžiai veikė ne taip kaip turėtų. Labiausiai tai buvo matoma žiūrint video, nes per ekraną „vaikščiodavo“ linijos, lyg vaizdas būtų perlenktas.

Taigi, nesulaukęs galutinės Ubuntu 9.10 versijos, ėmiau ir įdiegiau beta versiją (tipiška situacija). Neskaitant to, kad per pirmas penkias minutes sugebėjau sukelt kernelio paniką (diegdamas bevielio tinklo tvarkykles), kol kas esu visiškai patenkintas nauja sistema. Vaizdas veikia be priekaištų, o garso nustatymai veikė iškart. Tiesa, eject mygtuko ir ekrano ryškumo reguliavimo problemos vis dar yra, tačiau jos ne esminės.

Naujojoje Ubuntu versijoje pagal nutylėjimą naudojama EXT4 failų sistema, o taip pat optimizuotas OS pakrovimo greitis, tad kompiuteris įsijungia labai greitai. Tiesa, OS kūrėjams dar reikia ištaisyt kelis „vabaliukus“, bet jei naudojat kompiuterį daugiasia interneto naršymui, manau, kad beta versija jau pilnai tinkama kasdieniam naudojimui. Kol kas pasiliksiu su Ubuntu, o sulaukęs Linux Mint 8, grįšiu prie distribucijos, kuri mane „prirakino“ prie Linux :)

Jei turite Dell XPS M* serijos kompiuterį ir galvojat ar verta išbandyt linux, nuoširdžiai sakau — verta!

Gal sudomins?

Nepyk, Leonidai, aš draugauju su Gloria

Karolis Pocius — Sun, 21 Jun 2009 07:15:30 +0000

Nors iš pažiūros miegojimas iki pietų atrodo lyg ir sveikintinas dalykas, iš tiesų, tai pavojus sveikatai ir psichinei būklei. Kodėl? O todėl, kad gerai išsimiegojęs, kitą naktį nenueini laiku miegot, kol galiausiai benaktinėjant pradeda visokios durnos mintys į galvą lįsti. Na, tarkim sugalvoji trečią nakties išbandyti naują Fedora versiją. Ir ne šiaip išbandyti, o pagal visas deramas pocizmo tradicijas, mest lauk esamą sistemą ir naująją diegti „šviežiai“.

Oops, I did it again =]

Nežinau kodėl sugalvojau eksperimentuot būtent šiąnakt, kas ten žino kokie procesai smegeninėj vyksta trečią ryto. Galbūt prieš porą dienų skaityto kolegos Pauliaus įrašo paskatintas, o gal dėl širdyje teberusenančios pirmosios meilės (Fedora buvo mano pirma bandyta Linux distribucija), parsisiunčiau Fedora 11, „išsikepiau“ diską, išsisaugojau kompiuterio duomenis (gerai, kad bent tiek proto turėjau) ir pirmyn…

Live CD krovėsi įtartinai ilgai. Tikrai ilgiau negu bet kuri kita bandyta Linux distribucija. Nors gali būti, kad tai tik mano CD-Rom jau paskutinį kvapą leidžia. Sistemai užsikrovus, viskas veikė kaip priklauso: WiFi, garsas, vaizdas, webcam ir t.t. Spėjau dar ir specifinius kompiuterio (turiu HP dv1000) mygtukus paspaudinėt (WiFi, garso, bluetooth jungikliai ir t.t.) — veikia. Kitas žingsnis — diegimas.

Diegimo procesas pasirodė gan paprastas, kaip ir Ubuntu. Nors galbūt turėjo kiek daugiau užslėptų funkcijų patyrusiems vartotojams. Laiko neskaičiavau, bet diegimo procesas neužtruko. Po pagrindinio diegimo perkrovus kompiuterį, sistema dar paklausė kelių papildomų dalykų ir po to jau buvo paruošta darbui. Tiesa, kiek nustebau, kad Fedora leido vartotojo vardą nurodyt iš didžiosios raidės (Ubuntu neleidžia).

Maždaug čia balius baigės ir prasidėjo nesmagumai. Visų pirma tai sistema man iškart nenorėjo leisti perstumdyti panelių pagal savo norus, o bandant pridėti skirtingus applets, jie tiesiog nepasirodydavo. Matyt kažkoks bug’as. Toliau kiek nervino tai, kad failų tvarkyklė pagal nutylėjimą veikia Windows 95 rėžimu — t.y. kiekvienas naujas aplankas atsidaro savo lange. Žinoma, tai ištaisoma, bet kam taip palikt? Programų diegimas irgi pasirodė ne toks paprastas iš aiškus, nors jis ir panašus į Ubuntu add/remove programs (kurio aš nenaudoju). Synaptic atitikmens bent jau pagal nutylėjimą nėra. Taip pat pagal nutylėjimą vartotojai nepridedami į sudoers sąrašą, todėl norint ką nors diegti ar keisti nustatymus reikia persijungti į super user, kas užknisa.

Fedoros kūrėjai uždaro kodo programų klausimu nėra tokie liberalūs kaip Ubuntu ar juolab Linux Mint kūrėjai. Vos įdiegus sistemą joje nėra MP3 palaikymo, neatviro kodo kodekų ir krūvos kitų dalykų, kuriuos galima rasti Linux Mint. Tiesa, kadangi savęs naujoku Linux pasaulyje nebelaikau, maniau susitvarkysiu.

Tačiau vienas dalykas vistik privertė susirinkt žaislus ir iškart grįžt pas Gloria. Pradėjęs klausyt muzikos supratau, kad garsas trūkinėja, šokinėja, traška, braška ir kitaip išdarkomas. Suvokiau, kad greičiau atgal susidėsiu Linux Mint nei sutvarkysiu Fedoros problemą, juolab, kad sistemą norėjau tik išbandyt — neprisiriškau prie jos dėl jokių priežasčių.

Kad ir kaip kvailai tai skambėtų, iš visos šios situacijos išėjo du geri dalykai: pirma, tai supratau, kad tokiems žopliams kaip aš Linux Mint vistik yra geriausia distribucija ir nėra čia to blaškytis (iki kito Fedoros leidimo =]), o antra, dabar turiu švarią sistemą, nes prieš tai Linux Mint 7 diegiau iš RC1. Tiesa, diegdamas Linux Mint iš naujo, buvau sugalvojęs, kad gal jau laikas vėl Ext4 išbandyt, bet nusprendžiau, kad vienai nakčiai nuotykių pakaks.

Gal sudomins?

Linux Mint 7 Gloria

Karolis Pocius — Sat, 16 May 2009 19:00:00 +0000

Atrodo visai neseniai džiaugiausi išėjusia Felicia, o šį įrašą jau rašau iš Linux Mint 7 Gloria. Tiesa, versija dar negalutinė — rašymo metu @Linux_Mint skelbia, kad iki stabilios versijos išleidimo liko ištaisyti 5 klaidas. Norit tikėkit, norit ne, bet šįkart aš buvau tvirtai pasiryžęs sulaukti galutinio leidimo. Tačiau vakar žaisdamas su Arora ir Midori naršyklėmis (apie tai turbūt parašysiu atskirai) į Linux Mint 6 turėjau įdiegti kelis Ubuntu 9.04 paketus, kurie man visiškai užlaužė sistemą. Taigi, nusprendęs, kad greičiausiai tiek pat užtruksiu viską sutvarkyt, kiek įdiegti Linux Mint iš naujo, griebiau Gloria RC versiją.

Pradėsiu nuo blogų naujienų. Visų pirma, jei jau naudojate Linux Mint 6, kol kas nėra atnaujinimo įrankio — t.y. sistemą teks diegti iš naujo. Taip pat neveikia mint4win (a.k.a. wubi), leidžiantis įdiegti Linux Mint 7 kaip bet kurią kitą Windows programą. Šios dvi problemėlės bus ištaisytos galutiniame leidime, tačiau yra dar viena, kur kas rimtesnė bėda. Kadangi nuo Ubuntu 9.04 leidimo dalis Intel Video tvarkyklių funkcionalumo buvo perkelta į kernelį, atrodo, kad tvarkyklės su kerneliu nesutaria kam ką reikia valdyti ir dėl to kompiuteris gali visiškai atsitiktinai pakibti. Linux Mint 7 naudoju dar tik dieną, o man taip jau nutiko 3 kartus. Žinoma, tai liečia tik kompiuterių su Intel vaizdo plokštėmis savininkus. Jei norite apie problemą pasikaityti plačiau, rekomenduoju The H Open Source straipsnį.

Taigi, kas naujesnio Linux Mint 7? Visų pirma, tai Linux Mint 7 yra padaryta iš Ubuntu 9.04, todėl turi visas Ubuntu 9.04 naujienas, įskaitant naujas GNOME, X.org, kernel versijas, Ext4 palaikymą ir t.t. Pati Linux Mint OS gali pasigirti atnaujintomis mint* programų versijomis bei nauja išvaizda, kuri man asmeniškai labai patinka. Plačiau apie Linux Mint 7 atnaujinimus galite paskaityti oficialioje svetainėje, ten taip pat rasite ir mint įrankių demonstracinius video.

Taip pat norėčiau truputį pasikartoti ir papasakoti kodėl apsimoka naudoti Linux Mint, o ne tiesiog Ubuntu. Visų pirma, Linux Mint turi nemažai savo įrankių, kurių neturi Ubuntu (pvz.: mintMenu). Antra, Linux Mint iškart turi įvairius kodekus ir papildomų programų (pvz.: GNOME-Do), tad sistema išties veikia „tiesiai iš dėžės“. Taip pat Linux Mint įrankių išdėstymas yra nustatytas taip, kad būtų panašus į Windows. Žinoma, užkietiejusiems linuksistams toks argumentas turbūt juokingas, tačiau daugumai naujokų tai gali būti svarbus dalykas renkantis sistemą. Na ir galiausiai, Linux Mint išleidžiama po mėnesio ar dviejų nuo Ubuntu leidimo, todėl iškart gaunate sistemą su ištaisyta didžiąja dalimi Ubuntu klaidų.

Gal sudomins?

Vista šriftai Ubuntu [Linux Mint]

Karolis Pocius — Tue, 21 Apr 2009 18:35:12 +0000

Dažniau užsukantiems į šį tinklaraštį tikriausiai ne paslaptis, kad aš naudoju Linux Mint OS. Ne tik naudoju, bet kartais ir parašau vieną-kitą propagandinį įrašą, o turėdamas laiko, padedu naujokams susigaudyti kur kas ir kaip. Nors pats nesijaučiu patyrusiu vartotoju, pusmetis vientiso naudojimo šio bei to apie Linux Mint mane išmokė.

Šiandien vienas žmogelis užklausė kaip įdiegti Vista šriftus į Linux Mint. Kadangi man asmeniškai to nereikėjo, atsakymo aš nežinojau, tačiau ilgai jo ieškoti nereikėjo. Visų pirma atradau, kad ~~visiškai legaliai~~ tuos šriftus galima gauti išskleidus PowerPoint Viewer 2007. Išskleidimo procedūrą aš jau padariau už jus ir sukūriau vista.zip failą.

ĮSPĖJIMAS: M$ neleidžia šriftų naudoti ne Windows sistemose, tad vykdydami žemiau nurodytas instrukcijas jūs pažeidžiate sąlygas, pagal kurias galima siųstis ir naudoti PowerPoint Viewer 2007. Trumpai tariant, tai yra nelegalu! Nesakykit, kad neįspėjau…

Taigi, instrukcijos [pataisytos 23-04-2009]:

1. Parsisiųskite ir išskleiskite archyvą vista.zip;
2. Savo namų (HOME) direktorijoje paspauskite Ctrl+H, kad matytumėte paslėptus failus ir direktorijas;
3. Sukurkite .fonts direktoriją ir perkelkite į ją naujai parsiųstus šriftus;
4. Nebūtina, bet galite terminale taip pat paleisti komandą sudo fc-cache -f -v

Viskas! Nuo šiol visiškai legaliai galėsite naudoti šiuos Vista šriftus: CALIBRIB.TTF CAMBRIAI.TTF CANDARA.TTF CONSOLAZ.TTF CORBELB.TTF CALIBRII.TTF CAMBRIA.TTC CANDARAZ.TTF CONSTANB.TTF CORBELI.TTF CALIBRI.TTF CAMBRIAZ.TTF CONSOLAB.TTF CONSTANI.TTF CORBEL.TTF CALIBRIZ.TTF CANDARAB.TTF CONSOLAI.TTF CONSTAN.TTF CORBELZ.TTF CAMBRIAB.TTF CANDARAI.TTF CONSOLA.TTF CONSTANZ.TTF

Beje, jei turite su Linux Mint ar Ubuntu susijusių klausimų, galite man rašyti — atsakysiu jei tik galėsiu, o jei informacija bus naudinga didesniam skaičiui žmonių, parašysiu apie tai atskirą įrašą.

Gal sudomins?

Raguoto triušio panikuojantis kernelis

Karolis Pocius — Fri, 03 Apr 2009 00:15:04 +0000

Nuotrauka: 22/365 All alone and feeling blue. Autorius: Mykl Roventine.

Sklinda kalbos, kad mano Linux keliai, o tiksliau klystkeliai, jau tampa legendiniu pajuokos objektu. Ne veltui lietuviais esame mes gimę, juk nors ir ne brolio troba dega, vistiek širdžiai miela (liaudies išmintis, — aut. past.). Taigi, smaginkitės skaitydami dar vieną istoriją iš serijos „neturėjo Pocius problemų“…

Prisiskaitęs kaip visokie šmikiai kolegos testuoja Ubuntu 9.04 (a.k.a. Jaunty Jackalope) ALPHA, užsimaniau ir aš. Gerai, kad tuo metu dar turėjau pakankamai sveiko proto ir per mažai laisvo laiko, kad norai taptų darbais. Deja ilgai atsilaikyt pagundai nepavyko — prieš savaitę išėjo Ubuntu 9.04 BETA, kurią aš ir parsisiunčiau, nepaisant to, kad turėjau svečių. Net pats nustebau, kad atsilaikiau nebandydamas diegti naujos versijos bent jau iki tol, kol iki Allos išvažiavimo liko pora valandų.

Taigi, pirmadienį iš pat ryto puoliau daryti atsarginę duomenų kopiją. Procesas ilgai netruko, nes po visai neseniai įvykusio HDD streiko, pakopines (? – incremental) kopijas su rsync darau praktiškai kasdien, tad naujos kopijos padarymas trunka vos kelias sekundes.

Iš negausaus Ubuntu 9.04 atnaujinimų sąrašo mane labiausiai domino trys:

Diegdamas OS, pasirinkau Ext4 failų sistemą, kuri ir tapo pirmuoju galvos skausmu. Nors iškart pastebėjau, kad su Ext4 kompiuteris išties dirba greičiau, paleidus Synaptic (paketų valdiklis) sistema „pakibo“ kažką darydama su GRUB nustatymais. Teko pasinaudoti power mygtuku ir priverstinai išjungti kompiuterį, nes jis nereagavo į absoliučiai jokias komandas. Deja jį perkrovus, OS taip ir nebeužsikrovė — vis gaudavau Error 13 (kaip simboliška).

Kadangi prarasti neturėjau ko, išskyrus savo laiką, nusprendžiau dar kartą perinstaliuot OS. Tai padaręs ir vėl paleidęs Synaptic, vėl susidūriau su ta pačia problema. Kiek pasikapstęs internete, supratau, kad problema tame, jog sistema atnaujina kernel versiją, o šis kažko nenori pripažint Ext4. Vistik man norėjosi išbandyti tą naują pranešimų sistemą ir pažiūrėt, kas naujesnio GNOME 2.26, tad dar kartą perinstaliavau Ubuntu 9.04, tik šį kartą pasirinkau Ext3 failų sistemą.

Deja teko ir vėl nusivilti. Visų pirma tai neradau kaip pakeisti prisiminimų langelių vietos. Kadangi visad GNOME visus panels sujungiu į vieną ir nukeliu į apačią (taip, taip, ilgametė darbo su Windows patirtis daro savo), man norėtųsi, kad ir tie priminimai iš apačios pasirodytų, o ne viršuje. Greičiausiai sprendimas yra, tačiau „ant greitųjų“ man jo rasti nepavyko. O jei ir būtų pavykę, tai turbūt neišspręstų problemos, kad notification-osd pastoviai nulūždavo specialiais mygtukais bandant reguliuot garsą kai žiūri filmą ar klausai muzikos.

Dviems iš trijų man svarbiausių dalykų nesuveikus, nusprendžiau, kad GNOME 2.26 atnaujinimai ne tokie man ir svarbūs, kad be jų negalėčiau gyventi. Taigi, grįžau atgal pas Felicia.

Tikiuos jums patiko skaityti apie mano nelaimes taip pat kaip man patiko jas aprašinėti. Skaitykit ir mokykitės ko nereikia daryti gyvenant su Linux =] Beje, jei nesupratote prie ko toks įrašo pavadinimas ir iliustracija, tai Jackalope yra mistinis (išgalvotas) gyvūnas — triušis su ragais — koks realiai neegzistuoja.

Gal sudomins?

Felicia jau čia! [Linux Mint 6]

Karolis Pocius — Tue, 16 Dec 2008 13:15:01 +0000

Praėjus beveik dviem mėnesiams nuo Ubuntu 8.10 pasirodymo, vakar pagaliau buvo išleista ir Linux Mint 6 Felicia. Nors RC1 pasirodė vos po dviejų savaičių nuo Ubuntu 8.10 išleidimo, asmeninės vieno pagrindinių projekto „vadų“ problemos šiek tiek pristabdė galutinės versijos pasirodymą.

Planavau daryti „šviežią“ diegimą, kai išeis galutinė versija, tačiau buvo išleistas atnaujinimo įrankis, tad nusprendžiau jį išbandyt. Vistiek neturėjau ko prarast — blogiausu atveju būtų tekę viską diegti iš naujo, ką ir taip planavau daryt.

Kadangi Linux Mint kuriama Ubuntu pagrindu, didelė dalis naujienų atkeliauja tiesiai iš Ubuntu failų saugyklų, tačiau Linux Mint 6 Felicia turi ir savų naujovių:

* savo programų diegimo (mintInstall) ir atnaujinimo (mintUpdate) sistemas;
* mintUpload programėlę skirtą dalintis failais, naudojant viešai prieinamus serverius (FTP ir pan.);
* mintNanny programėlę skirtą elementariam domenų blokavimui (apsaugot vaikus nuo žalingų puslapių);
* komandinės eilutės patobulinimus, kurių nenaudoju, tad tiksliai nežinau kokia jų nauda;
* mint4win įrankį, kuris realiai yra pervadintas wubi, tik skirtas Linux Mint diegimui per Windows.

Iš grynai vartojiškos pusės kol kas pastebėjau kelis dalykus, kurie mane pradžiugino (ir kurie nebūtinai susiję su Linux Mint):

* pagaliau flash veikia nekvailiodamas — t.y. ne tik „nebepakabina“ Firefox, bet ir geriau rodo video lankantis vimeo ar YouTube svetainėse;
* GIMP’e iškirpus ką nors iš vieno sluoksnio ir pasirinkus sukurt naują paveiksliuką, jam iškart priskiriami iškirpto elemento matmenys;
* atnaujinus failų saugyklų adresus, išsisprendė paketų nesuderinamumo problemos, kurios buvo kilusios, nes prisižaidžiau su GetDeb.net.

Žinau, čia smulkmė, bet ir Ubuntu atnaujinimai buvo daugiau „po kapotu“, tad tas pats pasireiškia ir Linux Mint. Tiesa, yra keli dalykai, kurie nuvylė bei šiek tiek sunervino:

* Linux Mint nuo pat projekto pradžios buvo žinoma kaip gan graži distribucija. Tuo tarpu ši versija (kol kas?) neturi naujos temos ar darbastalių;
* atnaujinant sistemą mano naudotas OpenOffice 3 buvo „downgreidintas“ į 2.4 versiją, o Pidgin išvis dingo be pėdsakų;
* pasikeitus Linux Mint naudojamo modifikuoto meniu elementams, pats meniu liko nepakitęs, dėl to atsiranda daugiau scrollbars negu jų reikia, o man tai „bado akis“.

Jei nusprendėte siųstis Linux Mint 6 Felicia pabandymui, gali kilti klausimas, kurią versiją siųstis: Main Edition ar Universal Edition. 99% vartotojų labiausiai tinkama Main Edition. Nors Universal Edition turi DVD versiją, o Main Edition tik CD versiją, dėl ko gali pasirodyti, kad Universal Edition yra pilnesnė, tai netiesa. Universal Edition neturi kodekų, uždaro kodo programų, bei nenaudoja patentuotų technologijų. Iš esmės ši versija skirta tik kai kurių šalių (JAV ir Japonijos) rinkai, o jei tiksliau, tai ji skirta apsisaugoti nuo problemų dėl autorinių teisių ir pan.

Gal sudomins?

Smulkūs Linux Mint [Ubuntu] patarimai

Karolis Pocius — Fri, 12 Dec 2008 15:30:13 +0000

Artėjant Linux Mint 6 Felicia išleidimui, nusprendžiau, kad pats laikas pasidalinti keliais sukauptais „tips’ais ir tricks’ais“, kurie galbūt pravers perinstaliavus sistemą, ar ją išbandant pirmą kartą. Šie patarimai skirti Linux Mint vartotojams, bet turėtų tikti ir Ubuntu vartotojams bei visiems naudojantiems GNOME grafinę aplinką.

Win+D ir Win+E
Persikraustęs iš Windows į Linux niekaip negalėjau atprasti spaudinėti Win+D bei Win+E klaviatūros komandų. Windows sistemose jos atitinkamai parodo desktop ir atidaro Windows Explorer, tuo tarpu Linux aplinkoje nė viena nieko nedaro. Turbūt teisingesnis sprendimas būtų buvęs išmokti komandų atitikmenis Linux aplinkoje, bet vietoj to aš tiesiog susikūriau komandas, kurios atlieką tą patį ką ir Windows.

Tam, kad veiktų Win+D, atsidarykite terminalą (konsolę) ir nukopijuokite šią komandą:

gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/global_keybindings/show_desktop "d"

Win+E veikimui prireiks dviejų komandų, kurias galime apjungti | simboliu:

gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/keybinding_commands/command_1 "nautilus" | gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/global_keybindings/run_command_1 "e"

Jei vietoj nautilus naudojate kitą failų tvarkyklę, įrašykite jos pavadinimą komandoje.

Monitoriaus „migdymas“
Kartais prireikia greitai „užmigdyti“ monitorių. Kam to reikia nepasakosiu, tegul pasireiškia jūsų laukinė vaizduotė. Tam reikalui turiu susikūręs specialią nuorodą darbastalyje. Tiesiog spauskite dešinį pelės klavišą bet kur ant darbastalio, pasirinkite “Create Launcher…”, pavadinkite nuorodą kaip norite (aš pavadinau tiesiog “Turn Off Monitor”), komandos eilutėje įveskite:

xset -display :0 dpms force off

Užsispyrusi šiukšliadėžė
Kartais dėl neaiškių priežasčių paprasto vartojo teisėmis neina ištuštinti šiukšliadėžės. Jei ir jums taip nutiko, reikės pasitelkti root privilegijas: spauskite Alt + F2, įrašykite gksudo, paleiskite nautilus su root teisėmis, eikite į /home/vartotojas/.local/share/Trash/files/ ir ištrinkite užsispyrėlius failus.

Trumpuliai (© septyni)
* Linux’e nėra ICO failų, kaip ikoną galite pasirinki kokį tik norite PNG failą. Tai labai palengvina gyvenimą ieškant naujų ikonų. Aš jų ieškau tiesiog per Google Images, paieškos lauelyje įrašydamas programos pavadinimą ir png. Pvz.: skype png;

* Ieškote alternatyvų Windwos programoms? Linux App Finder jums padės! Jei ten nerasite ko ieškote, visada galite klausti Google;

* Kaip nustatyti Gmail kaip pagrindinę pašto programą;

* Kartais kopijuojant tekstą tarp programų jis kažkur pasimeta, todėl visad naudoju Parcellite clipboard manager;

* Jei norite pasireguliuoti lietuviškos klaviatūros išdėstymą, naudokite komandą sudo gedit /etc/X11/xkb/symbols/lt

* Kaip įjungti numlock vos kompiuteriui užsikrovus (dar prieš login screen).

Tai tiek trumpų patarimų iš „skirtingų operų“ — tikiuos jie praverst besikraustantiems į Linux, kaip kad pravertė man. Blogiausiu (?) atveju šis įrašas bus geras priminimas man pačiam :)

P.S. jei likot nesupratę prie ko čia ta iliustracija, paspauskite ant jos ir būsite nuvesti ten, iš kur ji paimta ir kur paaiškina ką ji reiškia.

Gal sudomins?

Ko nereiktų daryti su Linux | antra dalis

Karolis Pocius — Wed, 13 Aug 2008 18:00:54 +0000

Nuotrauka paimta iš Tuxiscool.com

Dauguma tinklalapių, forumų bei tinklaraščių Linux tematika moko skaitytojus, kaip atlikti vieną ar kitą užduotį, kaip priversti sistemą tarnauti jums ir aplamai – ką daryti su Linux. Kadangi per gan trumpą laiką jau antrą kartą prisižaidžiu su Linux, nusprendžiau visus tokius atvejus vadint vienu pavadinimu „Ko nereiktų daryt su Linux“, kad paskui netektų ieškoti ką daryti, kad išspręstum tokią situaciją.

Šios dienos moralas: nekiškit nagų prie /home direktorijos permissions (nežinau kaip lietuviškai) nebent tiksliai žinot, ką darot!

Tačiau apie viską nuo pradžių…

Kadangi Anglijoje dauguma interneto paslaugų tiekėjų vienaip ar kitaip riboja atsisiuntimo greitį (ir) arba atsisiųstų duomenų srautą, vietoj numatytosios Transmission programos, kuri pagal nutylėjimą diegiama į Ubuntu (ir Linux Mint), aš naudoju Deluge. Šią programą pasirinkau todėl, kad ji turi planavimo įskiepį, kurio pagalba galima nurodyti kokiu laiku programai sustabdyt siuntimą ir kada jį vėl pratęsti.

Deja, atsinaujinus programą iš 0.5 į 0.9 versiją, įskiepis iki šiol nebuvo perkeltas, nes reikia jį pritaikyt naujai sistemai. Senos versijos naudot taip pat nesinorėjo, nes naujoji kur kas stabilesnė.

Taigi, nusprendžiau pasiieškoti kokio nors programų planavimo įrankio. Arvydas patarė GNOME Schedule.

Įdiegęs programą nusistačiau, kad Deluge būtų išjungiama 17:00 ir vėl paleidžiama 00:00. Deja, programa dėl neaiškių priežasčių nesuveikė. Pradėjau ieškoti informacijos Ubuntu forume, kur radau vieną pasisakymą apie tai, kad reikia /home direktorijos ir jos subdirektorijų failų permissions grupei other pakeisti į none.

Čia turėčiau pasakyti, kad turiu tokį kvailą įprotį viską bandyt iškart. Neskaičiau nei kas toliau parašyta, nei kokie kiti sprendimai – ėmiau ir nustačiau tuos permissions.

Susigaudantys Linux sistemose turbūt suprato kas galėjo nutikt. Visiems kitiems paaiškinsiu: jokia programa nebeturėjo teisės net atidaryti mano /home direktorijos, o kadangi /home direktorijoje taip pat yra didžioji dalis (o gal visi?) vartotojo nustatymai, tai dauguma tų programų paprasčiausiai nustojo veikusios.

Kadangi pokalbio su Arvydu langas vis dar buvo atidarytas, paklausiau jo ką daryt. Deja Arvydo pasiūlytas sprendimas nepadėjo, o kadangi jau buvo vėlu, tiesiog nuėjau miegot.

Šiandien grįžęs iš darbo užsikroviau Linux Mint Live CD ir pradėjau ieškot sprendimo tuose pačiuose Ubuntu forumuose. Ilgai ieškot nereikėjo, problema išsprendžiama gan nesudėtingai:

1. Perkraukite kompiuterį ir prieš prisijungdami prie sistemos iš naujo, prie Sessions pasirinkite Failsafe terminal;
2. Prisijunkite naudodami savo vartotojo vardą ir slaptažodį;
3. Paleiskite šias komandas po vieną:
sudo chmod 644 /home/vartotojas/.dmrc sudo chmod 755 /home/vartotojas/ sudo chown vartotojas: /home/vartotojas sudo shutdown -r now

Paskutinė komanda perkraus jūsų kompiuterį. Po to prisijunkite prie sistemos standartiniu būdu ir viskas turėtų veikti.

Deja, mano problema dėl Deluge įjungimo / išjungimo nustatytu metu liko neišspręsta :( Gal kas turit idėjų kaip tai būtų galima nesudėtingai padaryt?

Gal sudomins?

Tai vistik Windows ar Linux? O gal MAC OS X?

Karolis Pocius — Thu, 07 Aug 2008 09:45:14 +0000

Iliustracija paimta iš GEEK | DOMAIN

Cybersig tinklaraštyje radęs nuorodą į lrytas.lt straipsnį „Atviras kodas gali padėti įveikti ekonominę krizę“, nuėjau apsižvalgyt. Domino ne tiek straipsnio turinys, kiek komentarai, nors puikiai nujaučiau ką ten rasiu…

Sąžiningai perskaitęs visus komentarus, kad ir kokie kvaili dauguma jų būtų (o ko daugiau tikėtis portaluose?), sėdau rašyti savojo. Tik įpusėjęs komentarą, supratau, kad jau gavosi pilnas įrašas, kurį vertą patalpint pas save ir padiskutuot su protingais skaitytojais, o ne su rėkiančia bei nx vienas kitą siuntinėjančia žąsinų gauja.

Štai ką manau aš…

Kažkas leptelėjo, kad Linux vartotojų yra 0.6%. Man išvis nesuprantama, kaip žmonės gali rašyt tikslius skaičius pirma jų nepasitikrinę. Tiesa yra ta, kad liepos mėnesį Linux vartotojų pagal W3C statistiką buvo 3.9%.

Taip pat buvo žarstomasi tradiciniais argumentais, kad be terminalo (konsolės) Linux’e nė iš vietos, kad reikia pačiam kompiliuot programas ir pan. Na, pats naudoju Linux Mint 5 Elyssa, kurią visai neseniai perinstaliavau, nes buvau nusprendęs Ubuntu 8.10 Alpha išbandyt – kol kas kompiliuot nereikėjo nieko, viską ko reikia radau Synaptic arba GetDeb.

Iš tiesų tai turiu ir Windows XP į VirtualBox susimetęs, nes neradau geros ActiveSync alternatyvos, o Windows buvo su kompiuteriu, tai kodėl nenaudot to, už ką pinigus mokėjau? Tačiau kai pirksiu kitą kompiuterį, tai tikrai imsiu vieną iš Dell’ų su Ubuntu.

Kažkur kažkada girdėjau neblogą pasakymą, kad 90% vartotojų nepajustų skirtumo jei per naktį sukeistum Windows su Linux. 90% gal pasakyta per griežtai, bet absoliuti dauguma žmonių kompus naudoja tik internetui naršyt, tai apie kokius ten kodekų kompiliavimus kalba eina?

Kaip ten bebūtų, aklai teigti, kad Linux gali viską, ką gali Windows būtų kvaila. Tačiau vėlgi, dažniausiai tai ne OS kaltė, o programinės įrangos bei „geležies“ gamintojų problema. Daugėjant Linux vartotojų, ta problema po truputį mažės. Jau pasigirdo gandų, kad kitas Adobe Suite bus pritaikytas Linux OS.

O šiaip, manau, kad kiekvienas computer literate žmogus turėtų nepasimesti persėdęs nuo kompiuterio su viena OS, prie kompiuterio su kita. Dėl to mano svajone yra kada nors turėti MacBook Pro su MAC OS X, desktopą, kuris būtų asmeninis Ubuntu serveris, bei laptopą su Windows Vista, ar kita Windows šeimos OS.