Rugsėjį žiūrėjau

The Visitor

Spaliui įpusėjus, susigriebiau, kad pamiršau papasakot ką žiūrėjau rugsėjį. Tiesa, žiūrėjau ne taip jau daug — prasidėjo serialų sezonas, tai filmams visai laiko nelieka, bet apie tai kitą kartą. O dabar jūsų dėmesiui trumpa žiūrėtų filmų apžvalga:

Tortured
Filmas apie FTB agentą, kuris norėdamas sau ir kitiems įrodyti, kad nėra tiesiog tėvelio sūnelis (jo tėvas – FTB vadovas), vykdo įslaptiną operaciją, kurios metu turi išgauti informaciją iš žmogaus jį kankindamas. Filmo idėja gal ir nebloga, matosi, kad scenaristai pasistengė bandydami vedžioti žiūrovą už nosies. Deja, filmo pabaigą atspėjau jam dar neįpusėjus.

WALL-E | WALL·E
Pagaliau prisiruošiau ir aš pažiūrėt tą visų išaukštintą filmą. N.U.O.B.O.D.U.S! Tikrai labai pagirtinas bandymas skleisti ekologijos ir gamtosaugos idėjas tokiu visiems prieinamu ir populiariu kanalu kaip filmai, bet kad pats filmas gavosi šiaip sau. Animacija tikrai nebloga, idėja irgi padori, bet rodos kažko pritrūko įgyvendinime. Ypač užkliuvo pirma filmo pusė — kiek galima į to WALL-E kvailiojimus žiūrėt?

Ieškokit Gudručio! | Get Smart
Pamenu kaip laukdavau kiekvienos naujos Gudručio serijos. Filmo tikrai taip nelaukiau, nes maždaug žinojau ko tikėtis — pigios komedijos su keliomis Holivudo žvaigždėmis. Deja, būtent taip ir buvo.

Mirties lenktynės | Death Race
Jason Statham — vardas ir pavardė garantuojantys, kad filmas bus geras snukdaužis-šiknaspardis, o juk kartais to visiškai užtenka atsipalaidavimui penktadienio vakarą.

The Visitor | The Visitor
Pats rimčiausias ir todėl geriausias rugsėjį matytas filmas apie koledžo profesorių, ieškantį gyvenimo prasmės ir imigrantų porą, kurie jam padeda tą prasmę atrasti. Filme veiksmo mažai, bet daug pokalbių, tylos, bei muzikos. Tad jei ieškote šiknaspardžio, geriau pažiūrėkit Death Race, o šį filmą pasilikit vakarui kai būsit nusiteikę ramiam pamąstymui.

Mamma Mia! | Mamma Mia!
Nepavyko man išvengti ir šito „gėrio“. Filmas pasirodė ne toks jau tragiškas kaip maniau, o ir šiaip jį verta vien dėl bendro išsilavinimo pažiūrėt — juk jis visus vasaros kino rekordus sumušė. Manau filmo kūrėjai tikrai gerai sužaidė ta jaunystės laikų nostalgijos korta, bet kinematografine prasme tai filmas bevertis. Iki pusės buvo visai įdomu, paskui kažkaip viskas pradėjo kartotis, dainos įkištos ne į temą, kad tik būtų įkištos ir panašiai.

Tiek filmų šiam kartui — nežinau ar pasirodys spalio mėnesio filmų įrašas, nes kol kas spėjau pažiūrėt tik du.

Rugpjūtį žiūrėjau

Quid Pro Quo

Prieš pradėdamas dalintis įspūdžiais apie rugpjūtį žiūrėtus filmus, norėčiau paprašyti atsakyti į apklausos klausimą, ar jus šie įrašai domina. Tad jei toliau net nežadant skaityt, bent pareikškit savo nuomonę. Ačiū.

Na, o toliau galim tęsti filmų apžvalgą… Rugpjūtį spėjau peržiūrėti nemažai filmų – net pats nustebau pamatęs sąrašą.

Taikinys telefono tinkle | Phone Booth
Juostai nufilmuot turbūt didelio biudžeto neprireikė – 99% veiksmo vyksta telefono būdelėje ir aplink ją. Katės ir pelės žaidimas, nesveikai vykdomas teisingumas, psichologiniai išvedžiojimai – visa tai labai tinka šio filmo apibūdinimui. Nors tikėjausi kažko daugiau, nesigailiu laiko, praleisto žiūrint šį filmą.

Su kirpėju Zohanu geriau nejuokauk! | You Don’t Mess with the Zohan
Šis filmas tampa vienvaldžiu mėnesio blogiausiuoju. Tokios kvailos ir nejuokingos komedijos jau seniai nemačiau. Jei dar nežiūrėjot šio filmo, patariu pamiršt, kad toks egzistuoja. Scenos, kurios turi būti juokingos, yra tiesiog absurdiškos arba šlykščios. Filme labai negražiai pasityčiojama tiek iš žydų, tiek iš palestiniečių. Žiūrėkit tik tuo atveju, jei turit kažkokį keistą potraukį matyti jauną vyrą betrinantį savo vyriškumą į seną moteriškę.

Karo menas II: išdavystė | The Art of War II: Betrayal
Didelė korporacija iš gobšumo žudanti visus, kas pasimaišo kelyje, dar didesnis šunsnukis, kuris stovi už viso to, bobikė-išdavikė, FTB agentai, mokantys kungfu ir t.t. ir pan. – mes visą tai matėm anksčiau. Iš tiesų filmas su pirmąja dalimi bendro turi tik pavadinimą ir pagrindinį aktorių. Idėja visai kita, operatoriui pinigų pagailėta, o veiksmo bendroj sumoj gal kokios 10 min visam filme.

Serenity | Serenity
Senokai mačiau gerą fantastinį filmą – Serenity paliko įspūdį. Turbūt todėl, kad filmas 2005 metų, nes pastaruoju metu kažkaip geros fantastikos trūkumas pasireiškia. Pagrindinė filmo mintis, kad žmogus, bandydamas žaisti Dievą, sukuria tai, ko sukurti nesitikėjo (o kaip kitaip?).

Quid Pro Quo
Lotynų kalboje Quid Pro Quo reiškia „paslauga už paslaugą“ – ši tematika išaiškėja filmo pabaigoje ir gan netikėtai, turiu pasakyt. Tamsus ir šokiruojantis, filmas pasakoja apie iki pusės paralyžiuotą žurnalistą, kuris sužino, kad egzistuoja grupė žmonių, kurie nori būti paralyžiuoti arba kad jų galūnės būtų amputuotos. Labiausiai žiūrint šį filmą šiurpina žinojimas, kad tokių žmonių yra ne tik filmuose.

August
Filmas apie du brolius, kurie prasuka kažkokį tai online bizniuką ir tampa turtingi bei žinomi, bet sėkmė greitai nuo jų nusisuka. Prisipažinsiu, kad turėdamas verslo administravimo bakalaurą, nesupratau nė trečdalio filmo – per daug verslo terminologijos ir per mažai veiksmo. Žiūrėti patariu nebent ištikimiems Josh Hartnett fanams, o tiksliau turbūt reiktų sakyt „fanėms“.

Šakalas | The Jackal
Filmas – šiokia tokia naujai atrasta iškasena. Įdomu žiūrėti filmus, statytus kai Rusijos ir JAV santykiai buvo šiek tiek „pašilę“ (’95-’00 metai), dar įdomiau, kai žiūri filmą kartu su amerikiečiais. Šiaip turbūt mažai žmonių yra kurie nematė šio filmo, jis priklauso tai filmų kategorijai, kuriuos rodo per kiekvienas Kalėdas ir Velykas.

Šėtoniškasis Nikis | Little Nicky
Dar vienas Sandlerio „šedevras“ – pats nežinau kodėl filmus su juo žiūriu. Šiam bent pasiteisinimą turiu – jį rodė per TV, kai daugiau nieko gero nerodė. Verdiktas paprastas ir vienareikšmis – nežiūrėti, kaip ir Zohano.

Mutantų kronikos | The Mutant Chronicles
Nors buvau įspėtas nežiūrėt šio filmo, nes jis „tamsus ir nuobodus“, vistiek pažiūrėjau ir nelikau nusivylęs. Jei jums patinka Sin City tipo filmai (šis nėra animacija) – Mutantų kronikos neturėtų nuvilti.

Transsiberija | Transsiberian
Filmas, prie kurio nagus prikišo ir lietuviai, labiau tinka naiviems amerikiečiams gąsdinti, kad nevažiuotų į Rusiją. Nors filme yra nemažai lietuvių aktorių, kurie gan neblogai suvaidina rusus, vistiek pagrindiniai aktoriai turi būtinai bandyt švebezot rusiškai, taip iš trilerio paversdami filmą komedija.

Pragaro vaikis (I. II.) | Hellboy (I. II.)
Tikiuos didieji filmo fanai nesupyks, kad abi dalis suplūkiau į vieną. Tiesiog aš jas vieną po kitos iškart žiūrėjau, tai man realiai ir gavosi kaip vienas filmas. Pirma dalis beje buvo kur kas geresnė. Gilios minties neieškant, labai neprastas filmas atsipalaidavimui – ypač jei jums patinka komiksai. Jei ne, gal geriau rinkitės ką kitą.

L’Enfer
Žiūrėdamas filmą supratau kiek esu išlepęs suprast filmus originalo kalba. Kai reikėjo skaityt subtitrus, visa filmo žiūrėjimo patirtis buvo kitokia. Filmas apie labai skirtingus tijų seserų gyvenimus, kurie buvo įtakoti vieno vienintelio vaikystės įvykio. Nors veiksmo ne taip ir daug, filmas kažkuo įtraukia ir žiūrėjimas tikrai neprailgo. Jei netingit skaityt subtitrų arba suprantant prancūziškai, patariu pažiūrėt.

Taken
Dar vienas filmas ir taip patikliai baugštiems amerikiečiams gąsdinti. Bet koks skirtumas, jei iš viso to išeina gera spardyklė / snukdaužis? Žinantys Luc Besson „produkciją“ taip pat žino, kad iš šio režisieriaus galima tikėtis neblogo „besmegenio“ filmo.

Nepažįstamieji | The Strangers
Senokai nemačiau siaubo filmo, kuriame „duodama per makaulę“ ne baisiais vaizdais, o psichologiškai. Tiesa, ir čia neiškenčiama neparodžius maišagalvių „svečių“. Vienas geresnių pastaruoju metu matytų siaubo filmų. Vertas dėmesio.

Joninių beprotybės | Midsummer Madness
Pamatęs filmo reklamą labai apsidžiaugiau, kad broliai latviai neseka mūsų pėdomis ir nekuria depresiją sukeliančių filmų, bet bando pašiepti tradicinį užsieniečių požiūrį į pabaltijo šalis. Deja, reklama buvo geresnė už patį filmą, nors pastangos tikrai pagirtinos. Filmas vertas dėmesio vien tam, kad praplėsti savo akiratį ir bent trumpam pailsėt akiračio praplėtimui ir trumpam poilsiui nuo masinės holivudo produkcijos.

Narnijos kronikos: princas Kaspijanas | The Chronicles of Narnia: Prince Caspian
Trumpai ir aiškiai: toks pat nuobodus kaip ir pirma dalis. Lygiai taip pat kaip Lewis nesėkmingai bandė Tolken sėkmės kopijuot, Narnijos kūrėjai gan nevykusiai bando kopijuot Žiedų valdovo pasisekimą.

…ir ji mane susirado | Then She Found Me
Helen Hunt reikėjo daryti tai ką ji daro geriausiai – vaidinti. Bet dabar atrodo tarp senesnės kartos holivudo aktorių madinga režisuoti filmus kuriuose pats vaidini. Prisikvieti krūvą kolegų ir bandai kažką spausti. O gaunas ne kas…

Drilbitas | Drillbit Taylor
Apykvailė komedija apie tai, kaip keli skriaudžiami mokinukai pasamdo vietinį valkatą (to nežinodami) būti jų asmens sargybiniu. Tiesa, ši komedija kur kas geresnė už Sandlerio sapaliones, tad jei teks rinktis, geriau jau žiūrėkit Drilbitą.

Putino sistema | The Putin System

Putino sistema | The Putin System
Nuotrauka paimta iš U.S. Department of State

Įrašą apie filmą „Sovietų istorija“ baigiau klausimu: kodėl Vokietija pripažino nacistinės Vokietijos klaidas ir karo nusikaltimus, tuo tarpu Rusija vis dar niršta jei tik kas bando priminti Sovietų Sąjungos nusikaltimus? Sulaukiau daugiau kaip penkiasdešimt skirtingų atsakymų, tačiau geriausiai į klausimą atsako kitas dokumentinis filmas, kurį radau tinklaraštyje PAVARYK!Putino sistema (The Putin System).

Filme pasakojama apie šiuolaikinės Rusijos politinę situaciją nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki paskutinių prezidento rinkimų. Apie rinkimus filme tik užsimenama, nes kai jis buvo kuriamas, rinkimai dar tik artėjo.

Nors filmas kanadiečių prancūzų, kaltinti filmo kūrėjų vakarietiškos nuomonės kimšimu nelabai galima, nes istorija pasakojama pačių rusų lūpomis. Tiesa, dauguma jų, dėl suprantamų priežasčių, gyvena užsienyje.

Skirtingai nuo jau minėtos „Sovietų istorijos“, kur pateikiamos teorijos galbūt niekad nebus įrodytos, „Putino sistemos“ autorių prognozės pildosi su kaupu – istorija tęsiasi.

Daugiau informacijos apie filmą rasite CBC svetainėje.

Liepą žiūrėjau…

Felon

Vasara dideliu užimtumu darbe nepasireiškia, ką galima suprast iš mano aktyvumo Twitter bei blogeriai.lt. Studentai atostogauja, dėstytojai taip pat, lieka tik aptarnaujantis personalas. Tačiau visokių smulkių asmeninių projektų bei „chaltūrkių“ fronte situacija visai kitokia – veikt tikrai yra ką.

Taigi, šį mėnesį pažiūrėjau „tik“ 13 filmų. Žinau, kad kai kam tai daugiau nei metų dozė, bet man tai visai nedaug. Nežinau gerai tai ar blogai. Turbūt būtų gerai, jei vietoj filmų žiūrėjimo dirbčiau, bet kartais lieku nei filmo pažiūrėjęs nei ką gero nuveikęs.

Kaip ten bebūtų, užteks tuščiažodžiaut. Jūsų dėmesiui mano liepos mėnesį matytų filmų tryliktukas.

Mano didelės storos graikiškos vestuvės | My Big Fat Greek Wedding
Buvau girdėjęs nemažai gerų atsiliepimų apie šį filmą, bet kažkodėl visai netraukė jo pažiūrėt. Tačiau kai vieną vakarą per TV daugiau nieko gero nerodė, o ieškotis filmų internete tingėjau, ėmiau ir pažiūrėjau šį filmą.

Kultūrų skirumai – neišsemiami klodai komedijų kūrėjams. Kas nutinka, kai amerikos graikė mergina (na, iš tiesų tai jau visa moteris – senmergė) pagaliau nusprendžia ištekėt… ne už graiko?! Tai sužinosite pažiūrėję šį filmą, o priedo gausite gerą juoko dozę.

Sicko | Sicko
Filmas apie JAV sveikatos apsaugos sistemą, kurį vertą prisiminti laukiant eilėje pas daktarą. Išpūstas kaip ir dauguma Moore filmų, bet žiūrėjau jį su amerikiečiais ir jie pripažino, kad didelė dalis rodomų dalykų yra gryniausia tiesa.

Įvykis | The Happening
Pasak filmo režisieriaus ir scenarijaus autoriaus M. Night Shyamalan, kuris taip pat sukūrė filmus Kaimas (The Village), Ženklai (Signs), ir Nepalaužiamasis (Ubreakable), tai buvo pirmas jo filmas, kurį jis specialiai kūrė baisų. Prieš žiūrėdamas šį filmą buvau girdėjęs daug prastų atsiliepimų, bet reklama taip užkabino mane, kad negalėjau nepatikrinti ar jis tikrai toks prastas. Tiesą sakant man filmas visai patiko. Buvo keli kvailoki kadrai, bet filmas tikrai ne visiška nesąmonė kaip daug kas sakė.

Tiesiog žavinga | Simply Irresistible
Romantinė komedija su žiupsneliu magijos. Skamba visai neblogai, ar ne? Ne! Sarah Michelle Gellar buvo ir bus vampyrų žudikė – tai jai sekasi geriausiai. Žiūrėjau šį filmą vien todėl, kad nieko geresnio per TV nerodė, o aš tingėjau keltis nuo sofos :)

Ieškomas | Wanted
Surinkus gerą žvaigdžyną, sėkmė filmui garantuota. Deja sėkmė nebūtinai reiškia gerą turinį. Mandrūs specialieji efektai pradeda atsibosti po pirmų trijų minučių, o viską gelbėja tik šioks toks siužeto posūkis filmui artėjant į pabaigą, kuri beje ateina greitai ir „be ryšio“.

Breathing Room
Mažo biudžeto filmai – kaip loterija. Gali netikėtai atrasti tikrą lobį, arba gali tiesiog iššvaistyti savo laiką. Šis filmas labiau linksta lyg švaistymo pusės. Idėja matyta filmuose Kubas (Cube) bei Pjūklas (Saw). Uždara erdvė, nepažįstami žmonės, kurie neatsimena kaip čia atsirado, bei kiekvieno paslaptis, kuri anksčiau ar vėliau išaiškės.

Lyčių priešprieša | The Opposite of Sex
Komplikuota gėjų meilės daugiakampio istorija, pasakojama problematiškos šešiolikmetės, kuri tą istoriją daro dar labiau komplikuota, akimis. Ką nors supratot? Jei ne, tai bent pasijutot kaip aš žiūrėdamas tą filmą. Pradžioje dar buvo kažkiek jumoro, o paskui jau kuo toliau tuo nuobodžiau.

The Color of Love: Jacey’s Story
Tikrai neblogas filmas apie rasių sandūrą Amerikos pietuose. Po to kai juodaodės mergaitės Jacey tėvai žūva avarijoje, ją priglaudžia jos baltaodė močiutė, kuri net nežinojo, kad turi anūkę. Po to aišku pasirodo juodaodis senelis, o kur dar visi rasistiniai išpuoliai pietuose. Nors filmo siužetas rutuliojasi gan lėtai, jis tinka tingiai sekmadienio popietei.

Mama į skolą | Baby Mama
Nuobodžiai nevykusi komedija ir dar vienas populiarėjančio žanro „debiliškos komedijos“ atstovas. Atrodo, kad šio žanro, kuris prasidėjo nuo Napoleon Dynamite, veidu tampa aktorius Dax Shepard, nors Napoleon Dynamite jis ir nevaidino. Jau geriau pažiūrėkit Idiocracy — tas bent kiek juokingas.

Sunkus nusikaltėlis | Felon
Geriausias iš šio mėnesio filmų. Kalėjimo tematika — vienas iš tų neišsemiamų lobynų, kurias vis paminiu rašydamas filmų apžvalgas. Tai filmas, kuris priverčia susimąstyti: ar tikrai į kalėjimus kišam žmones, kuriems ten priklauso būti ir ar kalėjimai bent kiek padeda „reabilituoti“ nusikaltėlius, o gal tiesiog juos padaro dar baisesniais ir blogesniais? Šie klausimai kartu su žmogiškumo, jėgos rodymo, bei normalaus žmogaus virsmo į nusikaltėlį ir yra analizuojami filme.

Pabaiga šiek tiek nupopsinta, tad 10 iš 10 filmui tikrai neduočiau, bet 8 atseikėčiau.

Seksas ir miestas | Sex and the City
Kad ir kaip keista bebūtų, šis filmas man pasirodė visai nieko. Nors pradžioje trumpai paaiškinama kas vyko seriale, nemačiusiems serialo (aš niekad jo nežiūrėjau) gal ne visi dalykai suprantami. Šiaip filmas lyg viena ilga paskutinė serialo serija. O jei visai ignoruotume serialą, tai būtų tiesiog dar viena romantinė drama.

Rambo V | Rambo V
Po filmo Seksas ir Miestas reikėjo kažkaip atvėsint savo vyriškas smegenis. Ir kaip tai geriau padarysi, jei ne žiūrėdamas absoliučiai mąstymo nereikalaujantį šaudau-gaudau-sprogdinu? :) Tiesa, kad ir kaip keista bebūtų, Rembo blogiukus skerdžia ne vienas, o su profesionalių samdinių komanda bei sukilėlių pagalba.

Šiek tiek kliuvo tai, kad filmui pasirinktas realiai egzistuojantis konfliktas (geriau jau būtų darę apie Vietnamą, kas jau seniai praėjo) bei tai, kad vaizdai baisiai realistiški: kapojamos galūnės, sprogdinami žmonės, fe…

Tamsos riteris | The Dark Knight
Pabaigai, visų laikų geriausias IMDb filmas, nes jo fanai labai labai pasistengė. Iš tiesų tai man nei šilta nei šalta kas IMDb topuose sėdi — visad labiau vertinau RottenTomatores.com kritikų nuomonę, bet kai iš filmo padaromas toks didelis reikalas, tai ir tikiesi kažko tokio. O gaunas vidutiniškas, baisiai pertemptas filmas su vis nesibaigiančiom pabaigom ir prasirūkiusios bobutės balsu kalbančiu Betmenu.

Vistik tenka pripažinti, kad Heath Ledger (amžiną jam atilsį) suvaidintas Joker — vienas geriausių man matytų blogiečių, tačiau ir jis neištempia filmo paskui save, kad jį būtų verta prisiminti po mėnesio ar net savaitės, o ką jau kalbėt apie kabinimą į visų laikų geriausių filmų sąrašą.

Birželį žiūrėjau…

The Andromeda Strain
© Ain’t it cool news

Kadangi gegužės 29 persikrausčiau į Angliją, birželio mėnesį žiūrėjau kur kas mažiau filmų nei įprastai. Tiesa, sąrašas vistik nemažas susidarė. Kaltinti dėl to turbūt reiktų televizorių – kadangi internetą „skolinausi“ iš kaimynų, stengiausi dideliais kiekiais informacijos (filmų) nesiųst, tad žiūrėjau ką rodo per TV. Didelis gėris žiūrėti TV anglakalbėje šalyje – nesimaišo nei titrai, nei kvailas vieno žmogaus įgarsinimas. Pliusas televizoriui ir už tai, kad priminė man apie seniai užmirštus filmus bei parodė tuos, kurie praslydo nepastebėti.

The Take
Filmas apie tai, kaip auka tampa įtariamuoju. Nufilmuotas visiškai neholivudiniu stiliumi, labai kasdieniškai parodo šeimos gyvenimą po apiplėšimo, kurio metu šeimos galva sunkiai sužalojamas, o po to dar ir įtariamas pats dalyvavęs tame apiplėšime.

Geležinis žmogus | Iron Man
Tipinis komiksinis filmas – nei pridėsi, nei atimsi. Tiesa, šis turėjo patikti elektronikos mėgėjams – jos filme netrūko. Ne veltui vienas populiariųjų tinklaraščių apie elektroniką Gizmodo apibūdino šį filmą kaip „126 minutės elektronikos pornografijos“ (laisvas vertimas iš 126 minutes of gadget porn).

Pasmerktųjų diena | Doomsday
Turiu tokį nenumaldomą potraukį apokaliptiniams. Dažnai ir pats pagalvoju kaip dar žmonija galėtų save susinaikinti, o kai matau tokias mintis paverstas vaizdais (filmuose) – kas galėtų būti geriau? Tiesa, dažniausiai iš tokių filmų, įskaitant ir šį, gilios prasmės nesitikiu. Tad jei ieškote „besmegenio“ (ang. no-brainer) filmo trumpėjančiam vasaros vakarui – šis bus kaip tik.

21 | 21
Graži holivudinė pasakaitė apie tai, kaip guvus protas naudojamas ne vietoje. Keistoka matyti Kevin Spacey šikniaus vaidmenyje, bet tai tik įrodo, kad ji geras aktorius ir ne tik geriečius moka vaidint. Beje, filmą turbūt būtų kur kas maloniau žiūrėti išmanant kortų žaidimo 21 taisykles, bet tai tik privalumas, ne būtinybė.

The Andromeda Strain
Kas nutinka, kai suteiki broliams Scottams (Ridley ir Tony) didelį biudžetą kurti filmą? Gaunasi 180 minučių trukmės dviejų dalių televizinis filmas apie virusą–žudiką, kuris dar moka ir galvoti bei tuoj nušluos žmoniją nuo žemės paviršiaus. Turbūt nuskambėjo banaliai, bet taip tikrai nėra! Tiesą sakant, turbūt tai vienas geriausių mano šiemet matytų fantastinių filmų.

The Poet
Na ir kodėl po geriausių visad turi eiti blogiausi? Šio filmo patariu vengti. Tema šiek tiek nuvalkiota, bet vis dar aktuali – Antras pasaulinis karas ir žydų genocidas. Aktoriai prasti, biudžetas akivaizdžiai mažas, siužete pilna nepaaiškinamų skylių.

Just Add Water
Labai geras pavyzdys, kas filmų klasifikacija internete dažnai prasilenkia su realybe. Komedija + Danny DeVito = smagiai praleistas laikas? Ne! Niekad nebuvau šio aktoriaus fanas, bet po šitos (tragi)komedijos fiasko tikrai vengsiu filmų su juo.

Definitely Maybe
Šis filmas lengvai galėjo tapti eiline holivudine romantine komedija, tačiau kažkas (turbūt režisierius) nusprendė istoriją pateikti kitu kampu, kaip aš dar nebuvau matęs. Rezultatas – smagiai praleistas laikas. Tiesa, tai turbūt toks filmas, kurio už poros savaičių nebeprisiminsiu (nebent paskaityčiau šį įrašą), bet laiko, kurį praleidau žiūrėdamas šį filmą tikrai negailiu.

Lūžis | Fracture
Skirtingai nei mano jau minėtas Danny DeVito, Anthony Hopkins kelia kartelę su kiekvienu savo pasirodymu kine. Ar turint tobulą protą įmanomas ir tobulas nusikaltimas? Norėdami sužinoti atsakymą, turėsite pažiūrėti filmą, kuriame Hopkinso herojus žaidžia katės ir pelės žaidimą su JAV teisėsauga.

Dave
Dar vienas aktorius, kuris kine kol kas nėra nusikaltęs – Robin Williams. Filme Dave jis taip pat atlieka savo darbą be priekaištų. Ir nors filmas jau senokas, o kai kurie juokeliai suprantami turbūt tik mūsų tėvams (arba tik tokio amžiaus amerikiečiams), pažiūrėti jį tikrai smagu.

Mr Deeds
Adam Sandler – komikas, kuriam sekasi vaidinti įvairiausio plauko kvailelius ir šiaip nevykėlius geriau nei bet kam kitam. Šiame filme jis atlieka kaimiečio, paveldėjusio pasakiškus turtus vaidmenį. Filmas būtų buvęs kur kas sėkmingesnis, jei jame būtų geriau išlaikytas santykis su realybe, bet turiu pripažinti, kad tikrai buvo kur pasijuokti.

Babelis | Babel
Gebėjimas bendrauti skiria žmones nuo gyvulių, bet ar jį atėmus mes vėl tampame gyvuliais? Tikrai gan sudėtingas filmas, kurio nepatariu žiūrėti ieškantiems pigaus pasilinksminimo. Be to, teks skaityti titrus, nes filme kalbama keliomis skirtingomis kalbomis, tad geriau būkit pasiruošę.

Flubber
Dar viena Robin Williams komedija. Prisipažinsiu, šis filmas man mažiau patiko nei Dave, bet kaip ir minėjau, Robin Williams kol kas kine nenusikalto, tad ir šis filmas privers jus bent nusišypsoti.

Patologija | Pathology
Filmą išsamiai (ir vaizdžiai) aprašė Alla, o aš tik noriu pasidalinti man labiausiai patikusia fraze iš filmo: „Nėra tokio dalyko kaip kaltės jausmas – yra tik baimė būti pagautam“.

Lipstick
Nufilmuotas dabar labai populiariu „Seksas ir miestas“, „Nusivylusios namų šeimininkės“, „Ally McBeal“ stilium, šis filmas pasakoja jaunos moters, sergančios krūties vėžiu istoriją. Išties labai įkvėpiantis filmas tiek moterims, tiek vyrams. Privertė susimąstyti.

Paskutinis uošvių išbandymas | Meet the Fockers
Komedijos turbūt kuriamos tam, kad jas būtų galima žiūrėti dar ir dar kartą. Geriausias to pavyzdys – Vienas namuose. Šį filmą taip pat mačiau anksčiau, bet dabar žiūrėjau iš naujo, pusės neprisimindamas, ir vėl juokiausi iš tų pačių juokelių. O ką daryt, kai daugiau nieko gero per TV nerodo? :)

Gataka | Gattaca
Dar vienas geras filmas, kuris neaišku kaip, praslydo pro mano radarą ir liko nepastebėtas. Na, bet atsigriebiau dešimtmetį po filmo išleidimo ir visiškai nepasigailėjau. Turbūt šis filmas (kartu su keliais kitais) tapo vienu iš garsiosios The Matrix trilogijos įkvėpėjų.