
Nuotrauka paimta iš TIFF’80 svetainės.
Beveik tradiciškai, praėjusį mėnesį žiūrėtų filmų apžvalgą prisiruošiu pateikti tik kitam mėnesiui persiritus per viduriuką. Šįkart bent pasiteisinimą neblogą turiu — per šventes (pamenat? — kalėdos, naujieji) peržiūrėjau tiek filmų, kad juos surašyt prireikė ne tik laiko, bet ir moralinės parengties.
Primenu, kad filmai pateikti chronologine tvarka pagal žiūrėjimo datą, o įrašo iliustracijai panaudotas mano manymu geriausio mėnesio filmo kadras.
ISPĖJIMAS: kai kuriuose aprašymuose atskleidžiamos filmų detalės, nemačiusiems filmo galinčios sugadinti žiūrėjimo malonumą.
Zakas ir Miri kuria porno | Zack and Miri Make a Porno
Kvaili romantiniai filmai žengia į naują lygmenį — nuo šiol juos bus galima vadinti „porno romantika“. Net pačiam keista kaip šis filmas susilaukė tik T reitingo, reiškiančio, kad vaikams iki 16 filmą patartina žiūrėt su tėvais. Filmo idėja, kaip ir pridera tokiai nesąmonei, yra paprasta ir buka — du draugai (vaikinas ir mergina) neturėdami iš ko susimokėt nuomos nusprendžia sukurt porno filmą, kurio filmavimo metu įsimyli, susipyksta, vėl įsimyli ir taip toliau ir panašiai. Šlamštas.
Sakalo akis | Eagle Eye
Dar viena tendencija kino rinkoje, semtis idėjų iš 90-ųjų filmų, prifarširuot juos efektų ir „hi-tech“ bei apsimest, kad ką tik „iškepė“ dar vieną matricą. Iki pusės filmas gal ir įdomus, bet po truputį darosi nuspėjamas, nors ir nesinori patikėt, kad viskas gali būt taip durnai susukta, o kai galiausiai patiki, per vėlu baigti jį žiūrėt, tad kankiniesi iki galo.
Kiek priminė anekdotą apie kompiuterį, kuris buvo sukurtas atsakyti į klausimą ar egzistuoja dievas, bet jis vis atsakydavo, kad jam trūksta informacijos, kol galiausiai prie jo buvo pajungti visi pasaulio prietaisai ir tinklai, o kompiuteris atsakė, kad dabar jau dievas yra.
JCVD | JCVD
Pamatęs filmo reklamą tikrai nudžiugau — į ekranus sugrįžta mano, ir turbūt ne tik mano vieno, vaikystės herojus, šoklusis „suktukų“ meistras Vandamas. Aišku buvo kiek kvaila tikėtis kažko rimčiau nei vaikystės laikų šiknaspardis, bet vistik… Filme Vandamas vaidina save patį keblioje situacijoje — įkaitų dramoje. Matyt žmogelis norėjo prieš visiškai išeidamas į pensiją pažvelgt į savo karjerą su humoru ir tuo pačiu susukt gerą filmą, pagal kurį jis būtų prisimenamas, bet gavos, švelniai tariant, šnipštas.
Nepageidaujamas kaimynas | Lakeview Terrace
Jei ne per greitai ir per paprastai užsukta pabaiga, šis filmas galėjo drąsiai pretenduot į mėnesio geriausius. Iš tiesų istorijos, kurios gali nutikti bet kuriam, labiausiai paliečia. Ką daryti kai jūsų juodaodis rasistas kaimynas jus terorizuoja? Skambinti policijai? O jei jis ir yra policija?
Headbanger’s Journey | Global Metal
Dvi dokumentinės to paties autoriaus juostos apie vieną dalyką — man taip patinkančią sunkiąją muziką. Pirmojoje dalyje nagrinėjamos metalo muzikos ištakos bei metalistų subkultūra. Antroje dalyje autorius keliauja po pasaulį ir randa metalistų pačiose neįtikėčiausiose šalyse (Iranas, Irakas, Saudo Arabija, ir t.t.). Sunku objektyviai vertint filmą vien dėl to, kad man patinka tokia muzika, tačiau manau, kad antroji dalis buvo kiek rimtesnė, bet tuo pačiu ir nuobodesnė. Tuo tarpu iš pirmosios sužinojau iki tol apie metalą negirdėtų dalykų. Labiausiai įstrigo antroje dalyje vieno žydo metalisto pasakyti žodžiai, kuriais jis aiškino kodėl dainų tematiką pakeitė iš mistikos į realybę. Perfrazavus jo žodžiai skambėjo maždaug taip: nes realybė yra baisesnė už įsivaizduojamą pasaulį, juk numirėliai tavęs neužpuls, tuo tarpu bet kurią dieną eidamas gatve gali būt susprogdintas.
Moterys | The Women
Filmas, kuriame nevaidina nė vienas vyras — taip jis buvo reklamuojamas. Idėja nebloga, įgyvendinimas irgi — gan įdomiai išsisukama iš situaciju, kad tik neparodyt nė vieno vyro. Deja, to paties negalėčiau pasakyt apie scenarijų. Iš esmės tai beveik „Seksas ir miestas 2“ tik su kitom aktorėm.
Gran Torino | Gran Torino
Atrodo Eastwood’as į senatvę visai „pasikaustė“ — ėmė vieną po kito kepti tikrai neblogus filmus. Šis vienas tokių, o pats Eastwood’as atlieka pagrindinį vaidmenį. Kiek strigo tas jo pastovus urzgimas ir kalbėjimas robokopo balsu — baisiai nenatūraliai, bet filmas tikrai vertas dėmesio. Beje, ar man tik rodos, ar pastaruoju metu vėl populiarėja filmai apie rasizmą, homofibiją, ir kitas aktualias socialines problemas?
Laumės vaikas | Changeling
Dar vienas Eastwood’o perliukas, kuriame bene pirmą kartą Angelina Jolie suvaidino rimtą vaidmenį. Tiesa, jai užpakalius spardyt ir snukius daužyt sekas kur kas geriau, bet užskaitom. Pati istorija, kuri paremta tikrais faktais, kas reiškia, kad gerokai iškraipyta, gan keista ir pobaisė. Na, bet kaip sako amerikiečiai apie Lietuvą, taip aš pasakysiu apie Ameriką — „only in America…“
BenX
Galingas belgų filmas, rodytas ir Lietuvoje. Geras pavyzdys, kad rimtam filmui nebūtinas milijoninis biudžetas ar superiniai efektai — pakanka gero scenarijaus ir gerų aktorių. Filmas taip pat aktualia socialine tema — „kitokių“ integracija į visuomenę.
12 | 12
Labai geras klasikinio amerikiečių filmo „12 angry men“ rusiškas perdarymas. Ir nors originalo nemačiau, o rusiškame pastatyme kažkas sugebėjo įžvelgti pro-putinišką propagandą, filmas tikrai paliko įspūdį.
Septynios sielos | Seven Pounds
Reklamuotas kaip to paties režisieriaus, kuris pastatė „Ieškantys laimės“, filmas žadėjo būt tikrai geras. Deja. Nors nemažai kolegų jį tikrai neblogai įvertino, aš šio filmo likau nesupratęs. Gal kas paaiškinsit kokio velnio avarijoje praradęs sužadėtinę žmogus turi nusižudyt ir išdalint savo organus? Nesupratau nors tu ką.
Nerimo dienos | Revolutionary Road
Filmas galėtų būt drąsiai pavadintas „Titanikas II“ arba „Jei Leo nebūtų paskendęs“. Taip, Winslet ir DiCaprio sugrįžta į didžiuosius ekranus kartu ir vaidina vyrą bei žmoną. Veiksmas rutuliojasi gan lėtai, karts nuo karto išlenda neapšlifuoti kampai, bet bendras įspūdis visai neblogas.
Jis sako „Taip!“ | Yes Man
„Bet juk Džimas Keris tai jau nebejuokingas“ pasakė kolega @vaidotasv ir buvo visiškai teisus. Tiesa, galbūt ne tiek pats aktorius nebejuokingas, kiek jo juokeliai — laikas bėga, skoniai keičiasi, o juokeliai lieka tokie patys kaip ir prieš dešimt metų filme „Melagi, melagi“. Tinka norintiems prisiminti senus gerus laikus ir nesugalvojantiems kaip tai geriau padaryti.
Exit Speed
Prisipažinsiu, vos susilaikiau neišjungęs šio filmo. Deja, turiu tokią savybę, kurios dėka iššvaistau daug brangaus laiko — kad ir koks kvailas filmas bebūtų, žiūriu jį iki galo. Turbūt reiktų skelbti ir mėnesio blogiausius — šis filmas tikrai Nr. 1! (nuo galo)
Atsitiktinė santuoka | The Accidental Husband
Umai Thurman, kaip ir Angelinai Jolie geriau sekasi žudyti Bilus ir spardyti snukius, nei vaidinti kvailose romantinėse komedijose, kurios visos iki vienos padarytos pagal tą pačią „štampofkę“. Kur kas svarbesnis klausimas šiuo atveju turbūt yra kokio velnio aš šį filmą žiūrėjau?!
13-osios nuovados apgultis | Assault on Precinct 13
Jei pasiilgot Morpheus iš matricos, norit šaudo-gaudo be didesnio konteksto ar scenarijau vingrybių — šis filmas kaip tik jums! Man tai visai gerai „suėjo“ kažkurį vakarą neturint daugiau ką žiūrėt.
Religulous | Religulous
Na, ir mėnesio geriausiu skelbiu komiko Bill Maher skeptišką požiūrį į religiją. Kalba eina ne tik apie krikščionybę, bet ir apie kitas religijas. Galbūt ne visi skaitytojai supras tokį pasirinkimą, bet praleidus keturis metus krikščionių apsuptyje, klausant tik vienos pusės argumentų, visai įdomu pamatyti kaip pasišventę krikščionys nesugeba „sukramtyt“ jiems užduodamų klausimų ir vietoj atsakymų sugeba tokias nesąmones pasakyt, kad net plaukai piestu stojas. Kaip jums pvz vieno iš JAV senatorių pareiškimas, kad norint tapti senatorium IQ testo laikyti nereikia. Pliusas Maher’iui ir už tai, kad jis kalbina ne tik visai nučiuožusius tikinčiuosius, bet ir krikščionis mokslininkus, politikus, pastorius, kunigus ir kitus „sveiko proto žmones“.