Žymos archyvas: Anglija

Šalyje, kur pėstieji nebaudžiami, dviratininkai skalpuojami atsakančiai

Paskelbta by

Dviračių eismas draudžiamas
Stuart Herbert nuotrauka That No Cycling Sign Again

Su Anglijos policija reikalų jau kartą turėjau — tuomet buvau nubaustas už greičio viršijimą automobiliu. Šįkart teks susimokėti baudą už važinėjimą dviračiu ten, kur nepriklauso. Nė vienu atveju nesididžiuoju ir didvyrio nevaidinu, tiesiog norėčiau pasidalinti patirtimi, kad į salą atvykusiems tautiečiams nereiktų ant to paties grėblio minti.

Vakar dviračiu važiuodamas namo pamačiau krūvą dviem ratais „apsiginklavusių“ policininkų, kurie stovėjo abiejose kelio pusėse ir stabdė dviratininkus. Nieko blogo neįtardamas, myniau sau ramiai toliau, kol vienas jų parodė man sustoti šalikelėje. Be didesnių ceremonijų (ir be prisistatymo) buvau nukreiptas pas policininko kolegą, kuris džiugiai man pranešė, kad pažeidžiau taisykles. Tikrai nesupratau ką tokio padariau: važinėju techniškai tvarkingu dviračiu su žibintais bei atšvaitais, ant galvos užsimaukšlinęs šalmą (nors jis neprivalomas). Jokių neleistinų manevrų taip pat neatlikau, tiesą sakant, prieš pat sustabdant dar labai gražiai praleidau autobusą. Tiesa, mindamas dviratį klausau tinklalaidžių, tai pamaniau, kad dėl ausinių prikibo, bet pasirodo ne.

Mano nusižengimas buvo tai, kad važiuodamas autobusų juosta, kurioje pagal nutylėjimą visada galima važiuoti dviračiu, nepamačiau, jog vienoje kelio atkarpoje yra pridėliota ženklų, draudžiančių važiuoti dviračiams. Svarbiausia, kad ženklai ten atsirado ne vakar ir ne praėjusią savaitę, o aš nuo rugsėjo kasdien mindamas tuo pačiu maršrutu nė karto jų nemačiau. Toje vietoje dviračių eismas draudžiamas turbūt dėl to, kad gatvė nėra pakankamai plati autobusams lenkti dviračius, o lėčiau važiuojantys dviratininkai greičiausiai kemša eismą.

Šiaip joks čia pasiteisinimas, bet man kiek keista, kad šalyje, kurioje pėstieji baudžiami tik kai sukelia avariją, nes per gatvę galima eiti bet kur ir bet kada, kol „tai yra saugu“, dviratininkai skalpuojami atsakančiai. Už važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui, dviratininkai baudžiami taip pat kaip automobilių vairuotojai. Už važinėjimą šaligatviais taip pat tektų paklot bent 30 svarų — žinau, nes už tai irgi buvo sustabdę, bet tąkart paleido įspėję. Tik girtas važiuodamas dviračiu nebūsi taip rimtai nubaustas kaip automobilio vairuotojas, nes dviračio pedalų mynimas pagal kažkokius senus įstatymus prilyginamas jojimui arkliu. Turbūt reiks kada išsinuomot arklį ir prasijot ta pačia gatve — pažiūrėsiu ar ir tada nubaus, nes ženklo, kad arkliams ten jot negalima tai nėra.

Na, o toliau tai sistema panaši kaip ir viršyjus greitį — per 14 dienų galiu sudalyvauti pusvalandį trunkančiuose internetiniuose kursuose ir vietoj 30 svarų baudos sumokėti tik 16.33 už kursus. Taip ir padarysiu!

Niekada nesakyk „niekada“… kraustausi į Londoną!

Paskelbta by

Londonas
Nuotraukos autorė Alla.

Visad mėgau pavaryt ant didelių miestų: Vilnius per didelis, Niujorkas smirda, Londonas – zoologijos sodas ir taip toliau. Žinoma, juokingiausia tai, kad niekada didesniame už Klaipėdą mieste ir negyvenau, neskaitant pirmų keturių savo gyvenimo metų, kuriuos praleidau Vilniuje ir beveik neatsimenu.

Kraustydamasis gyventi į Angliją taip pat pasirinkau ne kokį didmiestį, o vos 80 tūkstančių gyventojų turintį Carlisle, kuriame ir gyvenau pastaruosius du metus. Tačiau nutiko taip, kad rugsėjo pradžioj jau vaikštinėsiu Londono gatvėm.

Turbūt gyvenimui Londone man tiesiog reikėjo laiko pribręst. Prieš du metus pirmą kartą važiuodamas Londono metro kraupau: tokios rasių ir kultūrų mišrainės mano runkeliškos smegenėlės tiesiog negalėjo apdorot. Prasukam laiką du metus į priekį, kai man jau įgriso gyventi nacių baltumo Carlisle, kuriame vieninteliai spalvotieji tiesiogine to žodžio prasme gyvena savo parduotuvėlėse, o vietiniams bet kas atrodantis, besielgiantis, ar bekalbantis kitaip kelia įtarimą ir sulaukia priešiškumo. Net ir aš pats kartą buvau išvadintas ruskiu, o kiek kartų vien dėl savo tautybės negavau darbo (nors to ir negaliu įrodyt), turbūt nesuskaičiuosiu.

Nuvykus į darbo interviu ir vėl pamačius tą pačią mišrainę šįkart širdis džiūgavo. Smagu kai visko ir visų tiek daug, smagu, kai gali pasijusti vienas tarp milijonų, smagu, kai niekam nerūpi, kad tu ne toks kaip visi, nes visi yra kitokie. Vienintelis dalykas dėl kurio nesidžiaugiu kraustydamasis į Londoną, tai tautiečių gausa. Londonas – tokia truputį klišė. Pamenu, kai susiruošiau į Angliją, tai vis išgirsdavau klausimą ką tam Londone veiksiu ir tekdavo aiškint, kad Anglijoje yra ir daugiau miestų.

Tai ką vistik aš tame Londone veiksiu? Dirbsiu support engineer kompanijoj VYRE, kuri turi savo turinio valdymo sistemą ir ją pardavinėja didelėms kompanijoms kaip NOKIA, Virgin Holidays, Cambridge University Press ir pan. Kompanijoje jau dirba 3 lietuviai (2 iš jų buvę mano LCC bendramoksliai), o man pradėjus dirbti, Lietuva bus labiausiai atstovaujama šalis po JK – viso kompanijoje dirba žmonių iš 20 skirtingų šalių.

Na, o kol kas iki rugsėjo reikia išspręsti kelis galvos skausmus: kur gyventi, kaip sumokėti už dviratį (išėjus iš universiteto reiks mokėt pilną sumą), kaip perkraustyt šmutkes, kurių per du metus tikrai nemažai užgyvenom ir t.t.

Dar pažiūrėsim kaip čiulbėsiu po metų-kitų, tačiau nemanau, kad gailėsiuosi. O kadangi vieną „niekada“ jau sulaužiau, gal laikas ir kokį iPad ar iPhone įsigyt? :)

Emigrantai ir privalomasis sveikatos draudimas

Paskelbta by

Retas pilietis vykdamas gyventi į užsienį pagalvoja apie visokius ten išsiregistravimus. Aš vienas tokių piliečių. Užtat atrodo, kad dabar tas negalvojimas, gali brangiai atsieiti.

Turbūt apie naują privalomojo sveikatos draudimo įstatymą žino visi. Na, bent jau tie, kas vis dar Lietuvoje, nes gyvenantys užsienyje Lietuviška politika dažnai ir nesidomi. Reikalo esmė gan paprasta: jei nedirbi ir nesi registruotas darbo biržoje, turi susimokėti sveikatos draudimą. Nei daug nei mažai — 1441 litus (smagiau būtų 1337 Lt). Truputį apsižiūrėjau, 1441 yra įmokos kodas, o ne suma. Aišku, dauguma gyvenančių užsienyje piliečių Lietuvoje nedirba ir darbo biržoje registruoti nėra, nors „ant popieriaus“ vis dar gyvena Lietuvoje.

Smagiausia dalis, kad įstatymas prastumtas atgaline data — t.y. susimokėt teks jau už 2009 metus. Dar smagiau, kad viską reikia susitvarkyti iki gegužės trečios dienos. Nors nelabai radau informacijos kas atsitiks jei nesusimokėsiu. Pasirodo neatsitiks nieko (žr. „Papildyta 2“).

Taigi, pasirankiojęs informacijos iš įvairiausių šaltinių, aš darysiu taip:

  1. epaslaugos.lt deklaruosiu, kad gyvenu užsienyje
  2. VMI deklaruosiu pajamas už 2009 metus, nurodydamas savo adresą Anglijoje

Prie abiejų sistemų galima prisijungti per elektroninė bankininkystę, o visas procesas trunka vos kelias minutes.

Atrodytų viskas paprasta, bet yra nemažai klaustukų: ar neprisikabins dėl to, kad iškart nedeklaravau išvykimo? Ar neprisikabins prie to, kad kažkokia minimalias pajamas Lietuvoje vistik turėjau (iš įvairių internetinių projektų)? Ar nepaprašys įrodyti, kad moku sveikatos draudimą Anglijoje?

Dėl pastarojo klausimo problemų nekiltų, nes čia išduodamos P60 formos, kuriose nurodyta kiek ir kokių mokesčių sumokėjau, tačiau tas formas pradeda tik šio mėnesio pabaigoje siuntinėt, o kada aš ją gausiu visai neaišku — greičiausiai po gegužės trečios.

Beje, rašiau į VMI, bet atsakymo kol kas nesulaukiau. Tą patį girdėjau iš kelių žmonių — matyt VMI per daug deklaracijom užsiėmę…

Na, kaip bus taip bus. Jei reiks, tai ir susimokėsiu, nors per tuos du metus, kiek gyvenu Anglijoje, Lietuvoje jokių sveikatos procedūrų neapturėjau (išskyrus privatų stomatologą). Tuo tarpu valdžiai turėtų irgi neblogas rodiklis būt kiek lietuvių realiai gyvena ne Lietuvoje. Gal Vikipedija greitai pasipildys straipsniu „Lithuanian diaspora“.

P.S. negražu skelt diskusijas į dvi dalis, bet nemažai jau pridiskutuota blogeriai.lt

[Papildyta] kolega Mantas pasidalino nuoroda, kurioje gan aiškiai nurodyta ką daryti. Daugiau informacijos, jau minėtoje blogeriai.lt diskusijoje.

[Papidyta 2] Arvydas paskambino tiesiai į VMI, kur jam daugmaž paaiškino nekelt bangų tol kol jie patys neprisikabins :)

[Papildyta 3] atrodo iš musės padariau dramblį. Nors toks įstatymas ir egzistuoja, VMI neturi lėšų gaudyt pavienių asmenų ir siuntinėt sąskaitų. Taip, kad geriausia kol kas sėdėt sau ramiai — gal vieną dieną jūsų bus paprašyta susimokėt, o gal ir ne. Kaip ten bebūtų, jei gyvenat Anglijoj, geriau P60 formą turėt po ranka.

Įstatymas ir užsieniečiui įstatymas

Paskelbta by

Policijos autobusiukas
Nuotraukos autorė Linda Mellor

Prieš mėnesį grįžęs namo po nesėkmingo bandymo parskristi į Lietuvą, radau „dovaną“ nuo vietinės policijos nuovados — baudą už greičio viršijimą. Kažkur pravažiavau pro prakeiktą radarą.

Tiksliau tai ne kažkur, o autostradoj, pakeliui į oro uostą. Laiške buvo nurodyta konkreti vieta. Prisiminiau, kaip važiuodamas pro kelio remonto darbus, mačiau policijos autobusiuką su radaru. Tik nemaniau, kad viršijau greitį. Pasirodo, važiavau 59 mylių per valandą greičiu, kai leistinas greitis tame ruože buvo 50.

Atėjo laikas patikrinti visas teorijas apie vairavimą užsienyje su lietuviškom teisėm. Žinau, kad pavyzdžiui JAV policija dažnai pečiais gūžteli pamatę užsienietiškas teises ir, jei nusižengimas nerimtas, paleidžia pažeidėją jį tik įspėję.

Turėjau rinktis: arba 60 svarų bauda ir 3 taškai, arba 70 svarų už kursą apie greičio viršijimą ir jokių taškų. Aš, aišku, nusprendžiau, kad man tinka ir trečias variantas: bauda be taškų — jie juk manęs nubausti negali, nes aš važinėju su lietuviškom teisėm.

Pasirodo gali ir be didesnių problemų. Tiesiog DVLA (angliška Regitra) savo sistemoje sukuria „vaiduoklines“ teises ir gali sau ramiai rinkti tuos 12 taškų, kol galiausiai tau bus uždrausta važinėti šalyje, nesvarbu kurios šalies teises tu turi. Įdomu ir tai, kad Anglijoje su savimi neprivalai vežiotis jokių dokumentų: nei teisių, nei mašinos registracijos. Policija viską gali patikrinti pagal automobilio numerį, o nusižengimo atveju, turi teises pristatyti į nuovadą per 24 valandas.

Taigi, pasirinkau kursą, nes jei gaučiau taškus, pakiltų ir taip be proto brangus automobilio draudimas. Juk kas gali būti smagiau, nei šeštadienio rytą keturias valandas sėdėti su krūva nepažįstamų ir klausytis moralų apie tai, koks negeras berniukas buvau, kad nevažiavau lėčiau.

Iš tiesų viskas buvo ne taip — t.y. kur kas įdomiau. Niekas pirštu negrūmojo ir moralų neskaitė. Kursas iš dviejų dalių: pirmojoje dalyje diskutavome apie greičio viršijimo priežastis ir padarinius; antroje dalyje kalbėjom apie statistiką ir kai kurias taisykles. Manau, kad kursas buvo tikrai naudingas. Patys instruktoriai pripažino, kad jų tikslas nėra praplaut smegenis, kad visad važiuotum pagal taisykles, bet bent jau priverst susimąstyt ką darai už vairo.

Taigi, jei kas iš Anglijoje gyvenančių tautiečių pakliūsite — rekomenduoju rinktis tą kursą. Ne tik negausit baudos taškų ir išvengsit automobilio draudimo įmokų pabrangimo, bet ir sužinosit naujos bei naudingos informacijos.