Sugrįžimas į trasą [Whinlatter]
Nuotrauka vogta iš Singletrack.com
Po mėnesį trukusio „svečių sezono“, vakar vėl grįžau į trasą. Šį kartą važiavimui buvo pasirinkta Whinlatter miško raudona trasa, kuri, skirtingai nei dauguma anksčiau lankytų trasų, yra pietuose nuo Carlisle — vadinamajame Lake Disctrick, netoli Keswick miestelio.
Ryte prigriebiau lenkiuką Jacek, kuris vietinių vadinamas tiesiog Jack, ir patraukėm į susitikimo vietą. Deja šį kartą mūsų susirinko vos keturi. Oficiali priežastis — žiema. Tačiau, kai ta „žiema“ pasireiškia tik +5 laipsnių temperatūra ir lengvu lietučiu, labiau tikėtina priežastis yra tinginystė.
Nors aš optimistiškai galvojau, kad vis dar esu geros formos, tai man nė kiek nepadėjo ir per pirmas penkias važiavimo minutes supratau, kad bus sunki diena. Trasa prasideda keliais smagiais nusileidimas, kurie pasitarnauja lyg demo versija, kas laukia „nugalėtojų“ įveikusių visą distancija. Iškart po nusileidimų prasideda gan didelė įkalnė, iš pradžių dviračių takeliu, po to keliuku. Neįveikęs nė 1/10 įkalnės, nulipau nuo dviračio ir pradėjau jį stumtis. Gerai, kad aplink buvo į ką žiūrėti: pakilom gan aukštai, virš žemųjų debesų, o snieguota Skiddaw viršūnė keistai atspindėjo šviesą ir visas kalnas atrodė lyg apšviestas ultravioletinių lempų. Deja, kaip ir anksčiau, kai tik važiuojam į kokią itin gražią vietą (nors man jos visos gražios), aš pamirštu pasiimti savo foto aparatą.
Užsistūmęs dviratį į kalno viršūnę šiek tiek atsikvėpiau — toliau trasa tęsėsi daugmaž vienodam lygmenyje, o baigėsi minėtu itin smagiu nusileidimu, kurį kiek anksčiau jau spėjo užfiksuoti kolegos dviratastai:
Pedalus mina Jacek, jį filmuoja Grave.
Kai visi parmynėm prie automobilių, paklausiau kolegų ar jie nežada plaut savo dviračių. Tada sužinojau, kad pagal planą, mes dar turim važiuot antra trasos dalim, kuri tęsiasi per kitą kalną. Atsisakyti deja nelabai galėjau, nes turėjau bendrakeleivį, tad teko minti.
Pamatęs, kad antra trasos dalis yra bevek vien įkalnė, kurią reikia įveikti vien tam, kad smagiai per dvi minutes nusileistum, maniau, kad man galas. Kaip bebūtų keista, sugebėjau įminti beveik į visą kalną, palikdamas kolegas, kurie visą mėnesį važinėjo be manęs, kvėpuoti mano dulkėmis. Tiesa, iš tiesų jokių dulkių nebuvo, nes trasa buvo gan šlapia ir nemaža jos dalis buvo tiesiog purvynas.
Deja ir vėl atsitiko šiokia tokia bėda: užkilęs į viršų supratau, kad mano priekinė padanga kiaura ir po truputį leidžia orą, tad turėjau nusileisti gan lėtai ir atsargiai, nes jei padanga visai išsileistų, būčiau turėjęs stumtis dviratį iki pat automobilio, o tai nemažas gabalas kelio.
Pakeliui namo dar pasivažinėjau, kaimo keliukais, o ne magistrale, kaip atvažiavom, nes TomTom nusprendė, kad taip greičiau. Gal ir greičiau, bet kai reikia lenkti mėšluotus traktorius, tai visai nelinksma.
Keista, bet šiandien raumenų visai neskaudėjo. Tiesa, vieną vietą vistik skaudėjo, ką supratau tik užsėdęs ant dviračio, minti į darbą.
Sveiki užsukę į mano tinklaraštį!
vien dėl tokių dalykų nevaryčiau atgal į lietuvą , jei tik turėčiau tokių galimybių ten gyvent – lietuvoj tokių vietų nelabai yra :( arba nežinau.. sutraumavai mane :P
Nesveikas filmuks :) Kietai varai! :)
Blm nerealu, užsimuščiau :) Laukiu lietuviškos vasaros ir naujo dviračio ;)
Mda.. ispudingai, vietomis net labai.. gaila LT nieko tokio nesurasi ne su ziburiu ;/
Super. Pavydžiu! :). Na bet tiek mini tramplinukai tai pribaigiantys.
Užsimušti galima taip belakstant =)
Kas keisčiausia, tai kad tokioms trasoms nereikia kažkokių super kalnų. Lietuvoje yra pilna vietų, kur galima būtų laisvai tokias trasas padaryt. Esmė tame, kad ta žemė valstybei priklauso, o trasas padaro ir prižiūri savanoriai — patys dviratininkai, vadinami „trasos fėjomis“ :) Manau Lietuvoje net ir gražiai paprašius panaudot valstybinę žemę tokiam dalykui būtum pasiųstas toli toli…
O šiaip galima gan nebrangiai susiorganizuot „dviratines atostogas“ regione kur aš gyvenu. Bilietus Riga-Glasgow-Riga su Ryanair galima nusipirkti iki 200 Lt. Traukiniu Glasgow-Carlisle-Glasgow dar apie 100 Lt išeina, gerą kalninį dviratį parai išsinuomot kainuoja 80 litų. Po apylinkes aš pavežiočiau, o maistui tai čia jau pagal poreikius kiekvienas. Manau labai neišlaidaujant galima savaitės atostogas, iš kurių kokias 3 dienas varinėt po kalnus susiorganizuot už kokius 500-600 Lt. Jei ką domina — rašykit ;)
Kas dėl paties video, tai Jacekas jau kelis metus ardos čia + sakė Lenkijoj irgi trasų yra, tai jis ir straksi neblogai. Aš neturiu nei įgūdžių nei normalaus dviračio, tai važinėju kiek ramiau, bet adrenalino pasikraunu pakankamai :)
Man tai labai patinka kalnai Anglijoj. Tik labai baisu būna važiuoti palei skardi automobiliu siauru asfaltuotu keliuku be jokių aptvarų nuo skardžio. Tačiau žiūrint į priekį viskas dar ok, kol netenka prasilenkinėti su kitom mašinom :)
Dar norėčiau pagaliau pamatyt debesis iš viršaus kada nors (iš lėktuvo neįdomu). Kiek teko būti kur nors aukštai, tai vis giedra :)
Na nežinau ar UK yra tokių kalnų, kuriuos įkopęs pakiltum virš tikrųjų debesų. Tie žemieji debesys yra kažkas tarp rūko ir debesų. Bet jausmas tai tikrai geras :)
Video tai žiūrėjau akis išpūtęs :) Nežinau kaip iš tikro bet tie posūkiai ir skardžiai labai jau pavojingi pasirodė. Kaži ar užtemptų mane, nemėgstančio aukščio žmogaus, ten… :)
Matyt aš jau truputį atbukęs nuo tų dalykų, nes man tai realiai neatrodo labai žiauru. Aišku posūkiai ten 180 laipsnių gan mažam plote, kad reikia skersam važiuot, bet ir važiuoji stabdžius užspaudęs. O skardžiai tikrai neblogi ir jokių apsaugų nėra. Tai jei jau verstumeis, maža nepasirodytų.
Va pvz šito ruso triukai tai mane šiurpina: http://www.pinkbike.com/video/15292/ nors aišku čia jau visai kitas stilius. Turim ir mest tokį vieną straksių — Grave, kuris video filmavo. Kaip tik pamato skardį, taip jam nušokt reik.
Pilna ir Lt panašių vietų, tik čia nėr populiaru tai, todėl nieks ir nevažinėja ar nedaro ko panašiai..
Man vistiek kažkaip labiau patinka miestepapjaustyt, o ant asfalto nuo kalno išvis nesveikas greitis būna. :) Na ir mano dviratis 28 ratais sprotinis. Tik čiulpia tie automobiliai, kai kartais vos ne partrenkia pimpiai baltarusiai visokie.. :/
Aš mieste „pjaustydavau“, nes nelabai daugiau buvo kur adrenalino pasisemt. Taip, galima ir miške pasiardyt — netrūksta tokių vietų ir aplink Klaipėdą, bet kiek toks važiavimas truks? 5 – 10 – 15 minučių? O čia specialiai paruoštos skirtingų lygių ir sudėtingumų trasos, gali pats pasirinkt kiek kur ir kaip sunkiai nori važiuot.
Manau Lietuvoje yra poreikis tokiam dalykui, bet nelabai yra galimybių (a.k.a. finansų).
Plem geras…. aš irgi akis išpūtęs žiūrėjau :) Aš truputį toks nesveikas “ant tokių važinėjimų”. Smiltynėje su kažkieno dviračiu pasidraskiau po sveikuolių tako kalnelius. Žinoma, su Tavo variantu čia nepalyginsi. BEt maždaug įsivaizduoju kaip tai atrodo…
Tik tokie posūkiai man išties baisūs. Kiek keliose vietose spėjau pastebėti, tai tikriausiai seniai būčiau nulėkęs nuo skardžio…
Kaip jūs spėjate sustabdyti??? Ar tie dviratukai su diskiniais stabdžiais ?
P.S. čia juk jubiliejinis įrašas šį mėnesį ? ;)
man ką tik parodė, kad mano komentaras pas Tave sulaikytas moderavimui… vėl WP išsidirbinėja.
Filmuka tai kaip minimum pries pusmeti maciau :)
Aš tai būčiau linkęs sakyt, kad didesnė problema ta, kad nemažai plotų yra privatizuoti, ir jei bandytum pats savarankiškai pasidaryt kažką ,tai gali “netyčia” palaikyt tave kokiu nors medžiojamu gyvūnu ar pan :D visgi medžioklės plotai sudaro nemažą dalį miškų.
Dariau, nemačiau, kad pas ką nors būtų mechaniniai stabdžiai — pas visus kaip minimum diskiniai, pas daug ką (įskaitant mane) dar ir hidraulika.
O kokio velnio WP sulaiko normalius komentarus moderavimui tai nesuprantu visiškai. Reiks pasidomėt.
ndl, meluoji ir neraudonuoji :) Taip, buvau nuorodą twitter’yje įdėjęs lapkričio 17: http://twitter.com/Karolis/statuses/1009405401 o jei pažiūrėtum į pati klipo pavadinimą, jis tą pačią dieną ir įdėtas. Filmuotas, jei neapsirinku, dieną prieš tai. Tai kaip tu jį prieš pusmetį galėjai matyt, aš nežinau.
Antanai, bet ir tokiu atveju, kai plotai privatizuoti, galėtų savininkas įsileisti entuziastus, kurie padarytų trasą, o paskui pats atsidaryt kavinukę, kaip čia yra prie visų trasų, išnuomot plotą kokia dviračių parduotuvei / nuomai / taisyklai ir gyvent sau gerai. Juolab, kad visi dviratininkai, kuriuos sutinku yra „susigyvenę“ su gamta ir nei šiukšline, nei ką.
Prieš kelis mėnesius mėtėsi panašus filmukas, kurį žiūrėjau akis išputęs kiekvieną dieną. Su šiuo tas pats, kelis kartus peržiūrėjas, dabar rašau komentarą. Įsivaizduoju, kiek adrenalino galima pasigauti, gaila Lietuvoje tokių trasų nėra ir nebus :/
Viskas, pavasarį investuosime į dviratį [:)
Kreativas, niekada nesakyk niekada ;)
Andriau, jau gali pradėt taupyt :)
Šalmą jau turi?
Aš be šalmo tik vieną (pirmą) kartą važiavau. Po to ilgą laiką skolinaus iš kolegos, o šiame važiavime pirmą kartą su nuosavu važiavau.
to Andrius: pirk dabar, jei turi kur laikyti, nes dabar pigiau o pavasari pabrags nes prasides sezonas
To Karolis: Nusipirk pompike kuri tvirtinasi pre remo, ir padanga sveika susiviniok ir kisenei veziok, kad jei rata praduri ar nuleidzia galetum pasikeist. as jeigu vazioju kur toliau pasemu su savim pompike ir “plastiriu” tikrai praverto gal 5 kartus, kai toli nuo namu mishkia, pats tikslei nezinai kur ir aplinkui nekuo nera. susiklijoji ir vazioji toliau…
Tai kad aš turiu tokią kompaktišką pompą, kuri telpa kartu su nugarine gertuve (came back). Be tos pompos nebūčiau net nusileist sugebėjęs, nes padanga gerokai tuščia buvo.
Tiesa, paaiškėjo, kad ten ne skylė buvo. Greičiausiai atsisuko ventylius. Net nežinau dabar, nes pripučiau padangą, užsukau viską tvirtai ir va jau visą savaitę ramiai važinėju.
P.S. ne visai į temą, video apie dviračių kainas: http://tv.mpora.com/watch/Kcu8zOBHL/ — paklausykit kol pradeda vardint kiek komponentai kainavo.
Karolį, kas čia apsims pas mus tokiais darbais? Juolab dabar krizė :D
Tai nėra ko tikėtis, kad viskas jau šią vasarą įvyks, bet turint tokį gerą įrankį kaip internetas, manau galima ledus greitai išjudint. O ta krizė tai išvis yra niekis, nes ne tiek jau daug lėšų tam reikia. Nebent aišku būtų nuspręsta žemę pirkti.
[...] internete susiradau kažkokį „kreivą“ pašto kodą, todėl mano GPS nuvežė mus į Whinlatter, kuris yra už maždaug dešimtes kilometrų nuo ten, kur mums reikėjo būti. Susinervinęs [...]