Sudiev, Facebook!
Kol Lietuva dar tik atranda Facebook, kolegos kraustosi ten vienas po kito, o ekspertai pranašauja šiai tarnybai šviesią ateitį, aš einu kitu keliu — atsuku nugarą „veidų knygai“ (grubus pažodinis vertimas). Ne, nevaidinu maištininko ar kažkokio šikančio katino, kaip pasakytų mano gimdytoja, tiesiog jau laikas.
Prieš beveik pusantrų metų, kai pradėjau naudotis Facebook, sakiau, kad nemėgstu socialinių tinklų. Tiesą sakant jų taip ir nepamėgau, nors kai kurie turbūt ginčytųsi, dėl mano aktyvumo Twitter’yje, kuris, jei ką, yra mikrobloginimo platforma, o ne socialinis tinklas, ar dėl tinklaraščio rašymo bendrai — juk pati blogosfera kaip socialinis tinklas. Tačiau tai ne vienintelė priežastis kodėl pabėgau, jų buvo keletas.
Viena svarbiausių priežasčių, iš kurių išplaukia nemažai kitų, yra „logistika“. Mano galva, Facebook skirtas draugams, o ne visiems — pažįstamiems ir nelabai. Norint galima gražiai viską sudėlioti į savo vietas, panaudojant Facebook siūlomus privatumo įrankius: sugrupuoti kontaktus, nurodyti kas ką gali matyti ir pan. Aš nieko panašaus nedariau, o mano kontaktų skaičius po truputį išaugo iki 349 — visus iki vieno galite matyti įrašo iliustracijoje. Savo paties labui galiu pasakyt, kad iš tų 349 absoliučią daugumą žmonių esu bent kartą matęs gyvai. Išimtis — keli neseniai į kontaktus pridėti kolegos tinklaraščių autoriai.
Na ir kas iš to? O gi keli dalykai: pats pamiršau kokią info esu paskelbęs, o kokios ne — pasitaikė „neskausmingų“ atvejų kai tam tikra informacija papuolė kur nereikia. Kitas dalykas, neaiški Facebook politika su nuotraukom. Teoriškai jas gali pamatyt tik tavo draugai, bet jei uždėsi žmogaus žymelę, nuotraukas galės matyti visi jo draugai ir pan. Deja nepavyko rasti vieno gero įrašo apie firmos direktorių, prisifotografavusį nacio uniformoje.
Be to, augantis kontaktų skaičius sukėlė didelį chaosą informacijos sraute — pradėjau nebematyti tikrų draugų atnaujinimų, bei vis dažniau ir dažniau pagalvoti „pala pala, o kas šis žmogus, kurio nuotraukas matau“. Taip pat labai erzino Twitter žinučių talpinimas Facebook būsenos juostoje — na, bet čia žinoma „semkės“.
Kita priežastis įtakojusi mano sprendimą — Facebook atvirumas paieškos sistemoms. Pagal tam tikras paieškos užklausas mano Facebook profilis „perspjaudavo“ mano tinklaraštį, o tai jau nesąmonė. Be to tame „nusileidimo puslapyje“ (ang. landing page) buvo rodoma dalis mano kontaktų. Turbūt tai galima keisti pasinaudojant anksčiau minėtais privatumo nustatymais, bet aš juk sakiau, kad esu tinginys. Ne?
Na ir paskutinė priežastis ne visai susijusi su Facebook tiesiogiai. Mano internetinis gyvenimas pastoviai praeina tam tikrus ciklus. Viskas prasideda nuo informacijos kaupimo: prenumeruoju RSS, deduosi forumų adresus į žymeles, aktyviai bendrauju skirtingose svetainėse ir pan. Viskas po truputį pereina į perkrovą, kol galiausiai nebegaliu pavežti ir tada vyksta apsivalymas. Taigi, šiuo metu vyksta apsivalymas ir taip jau nutiko, kad pirmąja jo auka tapo Facebook. Pažaidžiau ir užteks.
Tiesa, buvo pasklidę gandų, kad Facebook informacijos neina ištrinti. Aš ir pats tuos gandus skleidžiau. Galbūt taip buvo anksčiau, bet dabar viskas paprasta. Tiesiog apsilankai specialiame puslapyje, spaudi “Submit”, suvedi slaptažodį bei captcha ir vuolia — Facebook tau suteikia 14 dienų apsigalvoti, bet tavo informacija nebepasiekiama. Ir taip trečias Google paieškos rezultatas tampa “Page Not Found“.
Nors tikėtina, kad prifilį ištrinti galėjau vien dėl to, kad šiuo metu esu Anglijoje, nes ištrynimo formoje minimi specifinis Anglijos įstatymas — Data Protection Act. Aišku tai būtų gan kvailas sprendimas, nes žmonės galėtų trinti savo profilius pasinaudodami proxy serveriais, nors ką čia gali žinot.
Taigi, vakar baigėsi mano egzistencija Facebook’e. Galbūt aš ten dar sugrįšiu. Niekad negali žinot…
P.S. artimiausi draugai žino, kad iš tiesų Facebook profilį ištryniau, nes 30 draugų surinko daugiau taškų už mane žaidime “Who has the biggest brain?” Tik jūs niekam nesakykit ;)
Sveiki užsukę į mano tinklaraštį!
Aš tai manau – pats kaltas, kad įsidėjai ir ką reikia ir ką nereikia į savo draugus :)
Na bet iš kitos pusės – aš pats niekada ten nesiregistravau ir net nesiruošiu to daryt. :)
respect :)
Tai faktas, kad pats kaltas. Juk nieko kito ir nekaltinu. Nors rimčiau pagalvojus, tai manau, kad tu kaltas ;)
Na aš tai neseniai ten užsiregistravau, bet dėl to, kad draugas siūlė išmėgint – “Car Madness” :). Bet man vistiek ten nelabai patinka, galbūt reikia daugiau laiko pripratimui
Car Madness mano žmona žaidžia :) Šiaip jos buvimas Facebook taip pat turėjo įtakos mano pabėgimui. Ne dėl to, kad ką nors slepiu, bet todėl, kad didelė dalis draugų yra bendri, tad naujienas vistiek per ją galėsiu sužinot.
Mane tai erzina “dzinguliukai” – Facebook Apps, kuriuos labai mėgsta prispaudyti one.lt lygio profilių turėtojai. Tai prisijungus po savaitęs žiūri kad requestu jau arti kokio apvalaus skaičiaus.
Vidmantai, galima daryti “Block this application” — kokią savaitę-kitą taip paspaudinėji ir paskui tų request’ų pasidaro minimumas.
Tegu mokos iš one.lt draugo draugų draugo draugas :D Ten gali sudėt draugus pas save, tarkim būtų pirmas ratas, o poto antras ratas jau didesnis, trečias jau trečios eilės “draugams” ir taip maždaug “tvarka”. :D
Galima ” išsitrinti” ir Lietuvoje, ką tik ir aš pabėgau.
Aš kažkaip po one.lt nebelandu į tokius socialinius tinklus, nes iš esmės jie visi lygi vieno vienodi. Nesvarbu, ar viename geresnis dizainas, daugiau funkcijų, mažiau mokamas ir pan. – galų gale vis tiek lieka tas pats. :)
Vilma, kodėl rašai ištrinti kabutėse? Bent jau man trinant info tai buvo parašyta, kad sąskaita sustabdoma 14-ai dienų, o po to visa mano info bus pašalinta iš jų serverių.
Ričardai, aš tai ten lindau nes sulindo visi pažįstami ir vienu metu pasijutau „už borto“ kai liaudis pradėjo nuotraukas kelti ir tarpusavyje bendraut tik Facebook’e. Bet dabar jau man dzin kažkaip.
Man šiek tiek keista, kad pradėjai šią procedūrą nuo facebook o ne nuo pvz. twitter :) Man twitter kur kas panašesnis į microfacebook nei į mokroblogą :) Ten gi tas pats naujienų srautas, kur visi post’ina savo statusus, nuotraukas, nuorodas ir panašiai, tik gerokai nepatogiau nei facebook. Pvz jei iš Friendfeed išimtume galimybes importuoti srautus iš išorės, tai jis būtų pats tikriausias mikroblogas. Ten būtų ir galimybė parašyt trumpą sakinį (>140 simbolių), parašyti normalų komentarą (ne @replay), kurį kiekvienas lengvai sugebėtų perskaityt ir taip pat ten yra ir socialinių savybių, tokių kaip draugų sekimas ir pan. Nežinau ar galima vadinti twitter’į blogu, kuomet komentaras (@replay) yra lygiavertis su tavo įrašu. Šiuo atveju @replay tampa naujienų srauto dalimi. Mano supratimu jei jis vadinasi blogas ar mikroblogas, tai jis turi būt vienodai lengvai skaitomas net ir tiems kas niekada negirdėjo apie twitter. O jei tarnyba turi kažkokias specifines bendravimo tarp draugų taisykles, tai man visa tai labiau primena socialinį tinklą, o ne blogą :)
Visų pirma tai reply ir replay yra du labai skirtingi žodžiai ;) Bet, kaip sakant, aš ne apie tai…
Grubiai viską supaprastinus, galima sakyti, kad Twitter tai viena Facebook’o funkcija — statuso rašymas. Skirtumas realiai toks, kad Twitter yra prieinamas visiems, jau vien dėl to ten kur kas mažiau asmeninės info ir kur kas daugiau informacijos dalybų (bent jau taip idealiu atveju turėtų būt).
Man asmeniškai tas twitter paprastumas ir atvirumas labiausiai ir patinka. Facebook tapo tanku, o twitter vis dar tik kulka :)
:) Esat visiškai teisus! Reply ir replay absoliučiai skirtingi žodžiai! Matyt dėl to aš iki šiol su twitteriu ir nerandau bendros kalbos ;)
Na jau na jau, nereikia Twitter kaltinti už tamstos susipynusius pirštus ;)
Beje kad twitter’is yra tik statusas nesutinku. Palyginkim pvz twitter profile page su Facebook wall. Skirtumas toks, kad Facebook’e mes galime pasirinkti žinutės šabloną prieš ją rašant, t.y. ar mes dėsime nuotrauką, ar rašysime tekstinę žinutę, ar dėsime nuorodą ar video ir pan. O kas yra Twitter’yje? Paskaičius ten rašomus pačiulbėjimus, susidaro įspudis, jog ten daroma tas pats, tik skirtumas toks, kad ten nėra numatyta galimybės pasirinkti šablono konkrečiam žinutės tipui, todėl tuomet stengiamasi tai apeiti, t.y. naudojamos nuorodos į kitas tarnybas (pvz. twitpic.com), kurios gali praplėsti twitter funkcionalumą. Tokiu būdu tai jau beveik niekuo nebesiskiria nuo Facebook wall :)
O šiaip @reply veikimo mechanizmas man iki šiol neleidžia su šia tarnyba susidraugaut, na nesuprantu kuo šis mechanizmas yra naudingesnis už paprastus komentarus nors tu ką! :)
P.S. Aš nekaltinau – aš šmaikštavau :)
O tu jau apie du skirtingus dalykus kalbi: Facebook status update ir Facebook wall. Status yra tik wall sudedamoji dalis, į jį nepatalpinsi nieko, įskyrus tekstinę informaciją — lygiai taip pat kaip Twitter.
Bet šiaip aš manau, kad nėra net ko lyginti Twitter su Facebook. Čia panašiai kaip lyginti stalinį „proginį“ peilį su šveicarišku peiliuku — jų tiesiog paskirtis skirtina.
Labai geras palyginimas ir skirtumų paaišinimas yra čia (angliškai) http://www.twitip.com/twitter-versus-facebook/
Iš pradžių Facebook’e pastebėjau, kad dingo vienas draugas. Žiūriu, žiūriu, ogi Karolio nėra! Apsilankau tavo blog’e, ogi Pocius atsisveikina su Facebook :/
Tu čia rimtai, ar ironizuoji? Kiek turi draugų, jei pastebi, kad vienas dingo? Ar esi tiesiog ant tiek “hooked on FB”, kad tikrini kasdien skaičiukus? :)
Ačiū už nuorodą. Buvo įdomu.
Bet sutik, kad faktas, jog žmona turi accountą turėjo didelės įtakos, nes kitu atvėju abejoju ar atsilaikytum deginančiam smalsumui pažiūrėti, kaip laikosi pvz. tavo klasiokai…
Per Google cache vis dar įmanoma pasižiūrėti trečiosios nuorodos turinį :) Neaišku, kas kiek tas cache’as atnaujinamas.
Na aš trumpai apie Twitter.. Aš giliai įsitikinęs, kad Twitter irgi socialinis tinklas vien dėl pasekėjų ir sekamųjų sąrašų ir galimybės atčiulbėti. Kaip ir koks blogas.lt yra ne tik bloginimo sistema, bet ir soc tinklas, nes jungia naudotojus į draugų klasterius.
O kitas dalykas – pradėjau twitterint, kad turėčiau centralizuotą vietą savo būsenai žymėti – kad nereiktų logintis prie vis kitų sistemų ir ten įsirašinėt, ką veikiu. Todėl twitter ir facebook integracija man atrodo vienas iš geriausių twitter panaudojimo būdų. Vienas dalykas, kas man čia neįsipaišo, tai atsakymų rašymas. Todėl jo ir nenaudoju.
O dėl išėjimo iš Facebook.. Karoli, mes vis vien internete tave rasim! Niekur nepasislėpsi. :D
Pas mane jų tik 18 :) Nepažįstamų man ten nereikia. Matai visi draugai one.lt sėdi, nu kažkaip taip yra kad visi draugai ten.
[...] instrukcijas norintiems perkelti savo tinklaraštį iš Blogas.lt į WordPress. Karolis papasakojo, kaip trenkti durimis prieš Facebook nosį. Gedzis atrado, kaip patogiau skaityti ilgus tekstus su Word, o Pavergti krepšinio – kaip [...]
androff, sutinku ir neneigiu. Tiesą sakant tai buvo vienas lemiamų veiksnių.
Mantas, nieko nepadarysi — nuo Google nepabėgsi ;)
Archatai, yra tavo žodžiuose tiesos, bet aš kalbu apie bendrą apbibūdinimą, o ne apie subtilybes. O slėptis tai ir nesislepiu — blogas juk čia, Twitter irgi :)
Kreativas, man atrodo ne tą komentarą pacitavai :) Bet manau aišku, kad kalbėjai apie kontaktų skaičių.
Aš iš feisbuko prieš kurį laikčą irgi išsitryniau daugiausia dėl privatumo – nemėgstu turėt savo nuotraukų pribarstyta internete, nors realiai tai man ten ir nepatiko – susirašinėt galiu ir kitur, na, ir šiaip, nejaučiau poreikio, daugelis funkcijų – grupės, kažkokie requestai kažką daryt visiškai nepatraukė.
Valio, Karoli, sveikinu!
manau visi mes dedam univero draugus į draugus ir kitus blogerius, nes mes visi esam attention whores… ir kaip čia visi turi 100 kontaktų o aš luzeris tik 20 :))
Ačiū, Deni, dabar tik liko Skype atsikratyt, prie ko artėju, nes išsiaiškinau, kad Linux’e galima irgi skambint per GTalk naudojant Empathy.
Alla, aš tai visus susikroviau ne dėl draugų kiekio, o nenorėjau pasirodyt gnyda — ale nemačiau tavęs gyvai tai ir eik šikt :)
o aš antroje eilėje iš viršaus, antras iš dešinės :]]
nuo apačios ieškojau, tai užtrukau :]
o šiaip Karoli, be galo aktyvus buvai facebook’e, gal užtektų prisijungti kartą per savaitę?
O paieškos sistemos juk randa, tai ką pats pateikei :]
Matai, galbūt tai ir yra mano problema, kad esu kiek maksimalistas — viskas arba nieko. Neišeina man tik kartą per savaitę prisijungt. O ir šiaip koks tikslas tada? Žinutes pasitikrint? Tegul žmonės meilą rašo…
[...] asmeninio gyvenimo – bandau iš klases.lt pabėgti, kaip ir Karolis bėgti iš facebooko neketinu nes dar nenusipirkau bugati, nebent vėliau.. tiesa kritiškai [...]
Oi prisišnekėjai :D
Yep :)
Nors teisybės dėlei turėčiau pasakyt, kad jau vėl pradeda mane tas Facebook užknist…
AS tai kaip tavo pasekejas pats issitryniau savo naketa facebooke nes galutinai uzskniso bet turiu pripazinti sunku be jo nes visada kai susitinku nauja pazistama ir noriu paprasyti jo kontaktu kad galeciau su juo palaikyti rysi jis pasako mane rasi facebooke… fuck nesinaudoti facebooku jau tas pats kas nesinaudoti telefonu, visi ji turi ir niekur nepabegsi :(((
Deja tu esi visiškai teisus. Atrodo, kad jei tavęs nėra facebook’e, tavęs nėra visai.
Karoli, FB profilį galima ištrinti ir esant LT, tai atlikau 2009 m. liepą (tryniau vieną savo klaidingai susikurtą identitetą).
dėl privatumo ir kitų niuansų, susijusių su visokių ultra SPAM appsų, kuriuos naudoja “draugai” – esi 100x teisus. Kartais norisi pašalinti save pažymėtą kur nors simpsonų ar paršiukų čiukų šeimynėlėj, o neišeina :)
Dvigubas pliusas FB bent už tai, kad dabar jau nebereikia žiūrėti kas kokią žvakę/žiedą/some other shit surado mafiawarsuose ar kam trūksta trijų maišų trąšų farmvilyje :)