Karolis Pocius

Nuotrauka begėdiškai pavogta nuo knygos viršelio.

Perskaitęs Užkalnio knygą „Anglija“, sakiau, kad tai viskas, ką jums reikia žinoti apie šią šalį. Dabar lygiai taip pat drąsiai galiu teigti, kad autoriaus antroji knyga „Kelionių istorijos“ yra pats geriausias kelionių vadovas, kurį kada nors skaitysite.

Tiesa, Užkalnio rašliava, kaip ir kokio Erlicko yra „išugdomas skonis“ — paprastai abu autorius žmonės arba mėgsta arba nekenčia, nors gali būti nė vienos knygos į rankas nepaėmę. Įdomu tik, kad cigarą čiulpiančio Užkalnio, skirtingai nei butelio dugne paskendusio Erlicko, niekas gyvuoju klasiku nevadina, nors jis lygiai taip pat liaudies mėgstamas (ar nekenčiamas).

Grįžtant prie knygos, tai pastaroji yra įvairiausių anksčiau spausdintų ir nespausdintų straipsnių rinkinys. Dalį straipsnių jau buvau skaitęs nebeegzistuojančiame žurnale ISTORIJOS. Verčiant puslapį po puslapio kiek kliuvo tai, kad straipsniai ne itin gerai suredaguoti į vientisą formatą. Pavyzdžiui pradžioje pasakota istorija apie Ganą yra atkartojama rašant apie Indiją ir panašiai.

Žinoma, knygoje Užkalnis tradiciškai negaili pipiriukų nei kitų šalių piliečiams, nei juolab provincialams lietuviams. O kadangi antroji knyga straipsnių pavidalu praktiškai buvo parašyta prieš pirmąją, kuri buvo laikoma ne tokia kandžia, ši kandžiojasi į kairę ir į dešinę. Smagu skaityt, nors ir suprantant, kad kartais to kandumo adresatas esu aš pats.

Tiesa, knygoje ne tik apie keliones rašoma. Užkalnis, kaip kokia Palmira, jums papasakos ir apie ateitį, ir apie kelionių vadovus, ir NET! apie gimtinę, kurioje pats negyvena jau kone 15 metų – turbūt tai ir suteikia jam teisę viską aprašinėt turisto akimis.

Jei sudomino, knygą įsigyti galite visuose didžiuosiuose šalies knygynuose, o taip pat ir internete.

Apie „Kelionių istorijas“ istorijas taip pat rašo: Andrius, Paulius, maumaz, ashtroka.

Androidmanijos forume užvirus diskusijai apie HTC Desire vs Nexus One ir root’inimo svarbą, nusprendžiau, kad pats laikas papasakoti kodėl iškeičiau savo HTC Desire į Google Nexus One. Tiesą sakant, tai beveik visas priežastis išdėsčiau minėtoje diskusijoje, tačiau čia pateiksiu viską vienoje vietoje.

Taigi, mėnesį išturėjęs „Nexus One masėms“ (t.y. HTC Desire), nusprendžiau telefoną parduoti ir pirkti tikrąjį N1. Kodėl? Pagrindinė priežastis — Desire man pasirodė per mažai „g33k’iškas“ :)

Žinau, skamba kvailokai, tačiau beveik du metus išturėjęs G1, buvau jau įpratęs telefoną root’int, flash’int ir visai kitaip laužyt. Deja, HTC Desire (kol kas) neturi padoraus root metodo. Taip, šioks-toks metodas yra ir jis leidžia naudotis root programomis, tačiau pavyzdžiui norint keisti sisteminius failus, reiškia būtinai krauti recovery režimą — negalima keisti tiesiog veikiančioje sistemoje. Kalbant apie patį recovery režimą, kol kas nėra būdo į telefoną įrašyti modifikuoto recovery, todėl kaskart reikia recovery failus perkelti iš kompiuterio, o perkrovus telefoną jie dingsta ir procesą reikia kartoti iš naujo.

HTC Desire taip pat neturi tokio plataus ROM’ų bei įvairiausių modifikacijų pasirinkimo kaip Nexus One. Kolega Originalas sako, kad taip yra dėl to, kad Nexus One buvo išleistas anksčiau ir Desire pasivys, bet aš linkęs tuo abejot. Vistik skirtingai nei HTC Desire, Nexus One yra Google produktas, skirtas pagrinde programuotojams, o ne masėms, todėl, mano manymu, jam visad bus skiriama daugiau programuotojų ir pačios Google dėmesio. Tai taip pat buvo svarbi priežastis mano pasirinkime ir ji jau pasitvirtino – Nexus One savininkai gali mėgautis Android 2.2 Froyo atnaujinimu, tuo tarpu dar neaišku kada jis atkeliaus į kitus telefonus.

Kokie pagrindiniai skirtumai tarp Nexus One ir HTC Desire?

Visų pirma skiriasi telefonų dizainas. HTC Desire turi fizinius mygtukus ir optinį trackball, tuo tarpu Nexus One turi lietimui jautrius mygtukus ir paprastą trackball. HTC Desire turi truputį daugiau RAM ir FM radiją. Nexus One teoriškai turi abu, bet praktiškai nei vienas neįjungtas. N1 taip pat turi geresnę garso apdorojimo mikroschemą su dviejų mikrofonų sistema, kurios dėka šnekant šalinamas pašalinis triukšmas. Dėl Sense UI HTC Desire lieka kiek mažiau vidinės atminties, kas greit bus ne taip aktualu, nes Froyo atnaujinimas leidžia programas perkelti į SD kortelę.

Yra ir keletas smulkmenų, kurių pasigendu Nexus One.

Pirmiausia tai Sense UI yra stipriai pagerintas teksto žymėjimas, kuris panašus į iPhone. Tuo tarpu nemodifikuota Android sistema leidžia tekstą žymėt tik vienu ypu ir negalima pažymėjimo keisti — jei pažymėjai per daug ar per mažai, reikia bandyt iš naujo.

Nors dauguma dalykų man labiau patinka nemodifikuotoje Android išvaizdoje, iš Sense UI pasigendu juodai-žalios spalvų gamos ir datos bei laiko įvedimo.

Tiesa, šias smulkmenas man kompensuoja mirksintis Nexus One „spuogas“ (trackball). Nors jis, mano manymu, gadina bendrą dizainą, N1 trackball yra kur kas jautresnis ir tikslesnis nei Desire optinis trackball, o svarbiausia, jis gali mirksėti skirtingom spalvom, kas yra itin paranku, nes Desire LED lemputė gali mirksėt tik dviem ar trim skirtingom spalvom.

Visgi pabaigai norėčiau pasakyti, kad HTC Desire yra labai šaunus aparatas, kurio daugumai vartotojų pilnai užteks ir į Nexus One pusę net žiūrėt nereikia. Čia jau aš pats kaltas, kad esu ligonis ir mėnesį neperrašęs telefono ROM negaliu gyvent, nes pradeda nagai niežėti.

Šiandien pirmą kartą rimtai išbandžiau savo naują žaislą — Specialized Rockhopper SL Pro (2010). Iki šiol buvau spėjęs tik paminkyt pedalus mieste, tačiau šis dviratis tikrai ne susisiekimui skirtas.

Kadangi dauguma jackrabbitt vyrukų buvo užsiėmę savais reikalais, nusprendžiau važiuot vienas. O kur geriau pirmą kartą išbandyt naują dviratį, jei ne trasoje, kurioje „praradau nekaltybę“ — Newcastleton.

Pastarąsias dvi dienas oras Anglijoje buvo nuostabus. Šiandien taip pat įšilo iki 20+, kas čia yra gan retas reiškinys. Gražią saulėtą dieną rajoniniais keliukais spaudžiant link trasos laikas visai neprailgo.

Atvykęs automobilių stovėjimo aikštelėje radau tik vieną moksleivių grupę. Keista, matyt anglams per karšta ir jie sulindo maudytis.

Užkilęs ant kalno, kur prasideda trasa, radau budintį greitosios pagalbos ekipažą. Pasirodo Newcastleton trasoje vyko 24 valandų varžybos. Tiesa, jos ėjo į pabaigą ir buvo laukiama paskutinio dalyvio, tad aš nevaržomas galėjau važiuoti drąsiai, žinodamas, kad moksleiviai liko už manęs, tad, jei išsitėkšiu, anksčiau ar vėliau ras.

Pradėjęs važiuot, turėjau porą kartų sustot pasitaisyt sėdynę, nes šio dviračio rėmas yra dviem dydžiais mažesnis nei ankstesniojo, tad ne taip nusistačius sėdynę, gaunas kiek keistas sėdėjimo kampas. Mažesnį rėmą nusipirkau pusiau netyčia, pusiau specialiai. Tai, kad užsisakiau 21″ rėmą vietoj 23″, supratau tik kai jau dviratis buvo paruoštas, tačiau kolegos dviratininkai patikino, kad kalnuose mažesnis rėmas yra geriau, jei tik, žinoma, nesukelia nepatogumų. Manau, kad naudojant dviratį susisiekimui, ilgainiui su mažesniu rėmu būtų tikrai nepatogu, tačiau kalnuose tai suteikia dviračiui manevringumo, sumažina tikimybę pasikabinti pautais ant rėmo ir natūraliai padaro dviratį lengvesnį.

Skirtumas tarp naujo dviračio ir senojo GIANT Rainier — kaip diena ir naktis. Nekalbu tik apie kainą, bet būtent ji įtakoja detalių kokybę ir bendro potyrio gerumą. Nežinau ar dėl to, kad naujas dviratis, ar išties pavarų perjungimo sistema daug jautresnė. Taip pat supratau koks didelis skirtumas tarp spyruoklinių ir oro amortizatorių. Neskaitant to, kad oro amortizatoriai važiuojant „dūsauja“, net ir važiuojant per didesnes duobes, nesijaučia jokios atatrankos.

O duobių buvo ir tikrai nemažai. Matyt Newcastleton’e šiemet dar nespėjo apsilankyt „trasos fėjos“ (taip vadinami trasas tvarkantys žmonės). Teko važiuot atsargiai, nes primiršęs trasą bijojau rimtai išsitėkšt, ypač dėl to, kad važiavau vienas.

Šiandien taip pat pirmą kartą įrašinėjau maršrutą su RunKeeper programa savo naujame Nexus One telefone. Patiko tai, kad RunKeeper turi neblogą web sąsają, kurioje renka informaciją apie skirtingus bėgimo, važiavimo, ėjimo ir t.t. maršrutus, tačiau pasigedau galimybės automatiškai sustabdyt įrašinėjimą kai nejudi arba tiesiog skaičiuoti judėjimo ir stovėjimo laiką atskirai, kaip tai daro My Trackcs.

P.S. bonus video kaip Jorūnė (mano žmona) testuoja mano naują dviratį.

Tinklaraščio konversija.lt įraše surinkau 11 nuorodų į lietuviškus resursus apie e-komerciją ir internetinę rinkodarą.

Jei ką praleidau, nepamirškit pranešti konversija.lt arba šio įrašo komentaruose.

Šiandien eurobloge publikuojamas mano laiškas Džiugui ir visiems skaitytojams apie anglų santykį su Europa.

Tai turbūt pirmas kartas kai mano mintys publikuojamos tokiame (laiško) formate.

Įrašo iliustracijai panaudotas iš E!Sharp „skolintos“ nuotraukos fragmentas.