Karolis Pocius

Nežinau kaip jums, bet man šią savaitę interneto pasaulyje svarbiausios naujienos buvo Google Buzz paleidimas ir Facebook atnaujinimai. Tai, kad apie abu rašau viename įraše, visai ne sutapimas — niekam ne paslaptis, kad Google Buzz buvo paleistas kaip konkurentas Facebook, Twitter ir kitiems socialiniams tinklams, nors Google to tiesiogiai lyg ir neskelbia.

Pradėkim nuo Google Buzz — išgirdęs apie šią tarnybą, o gal tiksliau Gmail priedą, nelikau ypatingai sužavėtas, bet laukiau jo pasirodymo mano dėžutėje. Kuo ilgiau laukiau, tuo labiau norėjau sulaukt, ypač kai pasigirdo geri atsiliepimai iš kolegų.

Galiausiai trečiadienį vakare jungiantis prie Gmail ir man buvo pasiūlyta išbandyti Buzz. Atsivertęs Buzz srautą likau visiškai nesupratęs kodėl automatiškai seku kai kuriuos žmones. Daugumos jų išvis nepažinojau, turbūt todėl, kad labiau pratęs matyti jų Twitter vartotojo vardus, nei tikruosius vardus ir pavardes. Kaip ten bebūtų, vietoj išreklamuotos galimybės dalintis informacija su artimiausiais draugais, gavau krūvą nepažįstamųjų.

Kliuvo ir tai, kad Buzz sraute virė kažkokia informacijos sriuba – tik ką parašyti įrašai sumaišyti su parašytais seniau ir dar pagardinti jau ir taip sekamų žmonių twitter pranešimais.

Toliau atėjo eilė išbandyti kaip Buzz veikia su Google Maps programa Android telefone. Įsijungęs Buzz, nustebau, kad tiek daug buzz’erių mano mažam mieste. Pabandžiau pats ką nors parašyt ir plaukai piestu atsistojo. Pasirodo kartu su pranešimu automatiškai skelbiama mano vieta. Ir ne šiaip žemėlapio koordinatės, bet tikslus namų adresas. Tikrai „smagu“ – to net ir tokiam pagarsėjusiam interneto ekshibicionistui kaip aš pasirodė per daug.

Paskutinis lašas Buzz nesusipratimų taurėje buvo nustatymų trūkumas, o jei tiksliau, tai jų išmėtymas per skirtingas tarnybas. Dalis Buzz nustatymų yra Gmail, dalis Google Profiles ir dar keli Google Reader — to jau per daug.

Manau, kad Google kiek prašovė paleisdami šį produktą be didesnio testavimo ir taip stipriai paviešindami vartotojų detales. Juk be jau minėtų GPS koordinačių dabar kiekvienas gali pažiūrėti jūsų kontaktų sąrašą, nes Google profilio adresas = jūsų Gmail adresas, todėl, kad Google kitaip pasirinkti neleidžia, išskyrus pasirinkimą naudot profilio ID, kuris yra skaičių kombinacija.

Tuo tarpu Facebook šią savaitę sėkmingai rinko karmos taškus. Jie ne tik paleido atnaujintą sąsają, kuri, mano manymu, yra daug geresnė už senąją, bet ir perėjo prie XMPP protokolo savo pokalbiams, kas reiškia, kad dabar galite naudoti Facebook chat savo IM programoje be jokių papildomų priedų.

Žinoma, yra nemažai žmonių, kuriems atnaujinta Facebook sąsaja nepatinka, bet tiems žmonėms turbūt nepatiko ir ankstesnis atnaujinimas, ir buvęs prieš jį.

Jei norite prisijungi prie Facebook savo pokalbių programoje, ji turi palaikyt XMPP protokolą.

Vartotojo vardas: vartotojas@chat.facebook.com
Serveris: chat.facebook.com

Taip pat išjunkite SSL encryption, o jei jungiatės su Empathy programa, būtinai pasirinkite “use existing account” vietoj “create a new account”.

Tiesa, vartotojas šiuo atveju ne jūsų el.pašto adresas, o vartotojo vardas, kurį pasirinkote nustatymuose. Jei jo dar nepasirinkote, prisijungi nepavyks.

Beje, pasigirdo gandai, kad Facebook žada tapti el.pašto tiekėju. Tikėtina, kad tokiu atveju ne Google prieš Facebook užsimos, bet atvirkščiai — vistik Facebook vartotojų yra daugiau nei Gmail vartotojų.

Vaizdelis iš Feuer Frei! dainos

Praėjus beveik savaitei nuo Rammstein koncerto Mančesteryje, pagaliau prisiruošiau suguldyt savo mintis ir įspūdžius šiame įraše. Praėjusį antradienį (tiksliau tai jau trečiadienį) po koncerto namo grįžau tik antrą ryto, o tai visiškai išmušė mane iš vėžių ir visą likusią savaitę buvau šiek-tiek suzombėjęs.

Kartu su kolega Vytautu apsilankęs Rammstein koncerte Mančesteryje, drąsiai galiu teigti, kad tai buvo pats geriausias koncertas kokiame tik esu buvęs!

Idėja nuvažiuot į Rammstein koncertą kilo visai spontaniškai, twitter’yje perskaičius vieno kolegos čiulbesį, kad nusipirko bilietą į koncertą Lietuvoje (atsiprašau, bet nepamenu, kuris kolega tai buvo). Rammstein svetainėje radęs, kad jie Anglijoje koncertuos trijuose miestuose, nusprendžiau važiuot į Mančesterį, nes jis man arčiausiai. Nors žmona ir nėra didelė Rammstein fanė, ji sutiko važiuot su manim, bet Facebook’e atsiliepė kolega Vytautas, tad žmonai „kentėti“ neteko…

Apie Rammstein koncertus buvau girdėjęs daug gerų atsiliepimų, tad mano lūkesčiai buvo gan aukšti ir jau buvau pradėjęs bijot, kad jie liks nepatenkinti. Klydau. Šiame koncerte pamačiau tai, ko tikėjaus ir dar daugiau. O buvo visko… Fejerverkai ir spjaudymasis ugnimi — tai tik saldainiukai, ant scenos buvo padegtas žmogus, klavišininkas plaukiojo valtele ant fanų rankų, o scena keitėsi kiekvienos dainos metu.

Kiek stebino susirinkusios publikos įvairovė – nuo tėvelių su vaikais, įvairiaspalvių gotų ir metalistų, iki diedukų, kuriuos sutikęs gatvėj niekaip nepalaikytum Rammstein fanais. Koncertą apšildė grupė Combichrist, kuriems ne tik nepavyko normaliai užvesti publikos, bet ir bendrai geriausia jų pasirodymo dalis buvo po paskutinės dainos išvartyti instrumentai.

Combichrist nulipus nuo scenos, ji liko praktiškai tuščia ir neatrodė, kad kas nors ką nors ant jos neštų. Tai sukėlė įtarimų, bet vos koncertui prasidėjus, supratau, kad visa scena — vienas didelis mechanizmas, kuris visą koncertą nepaliaujamai keitės.

Kaip ir spėjau, Rammstein koncertą pradėjo daina Ramlied. Jei įdomu, sudariau visą Mačesteryje atliktų dainų Grooveshark grojaraštį — įtariu, kad toks pats (ar panašus) bus ir Lietuvoje.

Dar vienas nustebinęs dalykas buvo publikos nejudrumas — atrodė, kad arčiausiai scenos stovintiems labiausiai rūpėjo filmuoti kas vyksta, o ne gerai pasiardyti. Tuo tarpu sėdintys kur kas labiau smaginos, o alus aplink liejosi laisvai :) Nors šiaip tai toks koncertas, kuriame norisi matyti tai, kas vyksta, o ne prieš tave besiardančio plaukus. Tiesa, britų publikos labui reiktų paminėt ir tai, kad fanai neblogai mokėjo dainų tekstus — nepriklausomai nuo to ar jie mokėjo vokiškai, ar tiesiog (kaip aš) pamėgdžiojo tai, ką girdi.

Kaip ten bebūtų, tikiu, kad Lietuvos publika pasirodys geriau. O jei dar abejojate ar verta eiti į Rammstein koncertą, galiu drąsiai teigti, kad verta!

Ta proga, kad pastaruoju metu vėl nemažai laiko praleidžiu naršydamas eBay (parduodu kelis daiktus bei kai ką reikia nupirkt), nusprendžiau, kad pats laikas baigti rašyti seniai žadėtą įrašą apie pirkimo internetu siaubus. Pirmąją jo dalį baigiau prieš porą savaičių, kur aprašiau savo potyrius perkant Lietuvoje, na, o dabar kiek egzotiškesnė istorija iš tolimosios Kinijos (sėdint Anglijoje).

Taigi, išvykęs gyventi į Angliją, pradėjau gan aktyviai prekintis internetu. Aišku, perkant internetu, neužsukti į eBay, būtų beveik nuodėmė. Jei jau ne pirkt, tai bent pažiūrėt kokia šiuo metu yra tam tikrų prekių rinkos kaina. Nuo pat pradžių labiau patyrę kolegos perspėjo nieko nepirkti iš Honkongo. Kalba eina ne apie eBay Honkongo versiją, kuri išversta angliškai, bet apie eBay UK parduodamas prekes iš Honkongo.

Kelis kartus vistik pirkau smulkias prekes iš Honkongo: atminties korteles, kroviklius, ir pan. — nieko brangaus. Prekės visad atkeliaudavo tokios, kokios buvo aprašyme, tik palaukt tekdavo gerokai ilgiau nei perkant iš Anglijos ar JAV pardavėjų. Todėl kai sugalvojau įsigyti S9-HD ausines, kurios iš Honkongo kainavo vos ne perpus pigiau nei Anglijoje, ėmiau ir nusipirkau prekę iš kino. Pardavėjo reitingas buvo tikrai geri, o keli prasti įvertinimai nebuvo susiję su mano preke.

Po poros savaičių gavau siuntinį. Išpakavęs iškart pastebėjau, kad ausinės atrodo kur kas prasčiau nei nuotraukose, o vartotojo instrukcija pilna elementarių klaidų. Įjungiau ausines krautis. Pagal instrukciją, jos turėjo pasikraut per valandą, bet po valandos indikatorius vis dar degė raudonai. Tada pradėjau ieškoti informacijos internete ir vienas pirmųjų rezultatų buvo forumo tema apie tai, kaip būtent tas pardavėjas, iš kurio aš pirkau ausines, pardavinėja „padielkas“ (padirbtas prekes). Iškart nuėjau dar sykį paskaityti atsiliepimų apie pardavėją ir šįkart jau buvo pilna neigiamų įvertinimų būtent dėl tų ausinių. Visi pirkėjai jas buvo įsigiję panašiu metu kaip ir aš.

Nors jau minėtoje forumo temoje buvo parašyta, kad pardavėjas į žinutes neatsako, sekdamas protokolą, susisiekiau su juo ir pranešiau, kad noriu grąžinti prekę, nes manau, kad ji padirbta. Nustebau kitą dieną gavęs atsakymą su nurodymais kaip grąžinti prekę. Ilgai nelaukęs, išsiunčiau prekę nurodytu adresu ir dėl viso pikto atidariau ginčą PayPal sistemoje, kad turėčiau bent kokį įrodymą.

Praėjus kelioms dienoms po prekės išsiuntimo, gavau laišką iš eBay, kad to vartotojo sąskaita buvo sukompromituota ir praneščiau jiems jei kiltų kokių įtarimų dėl mano pirktos prekės. Atrašiau jiems ir paaiškinau situaciją bei gavau atsaką, kad viską darau teisingai ir praneščiau jei kils kokių problemų.

Po dviejų savaičių, kai prekė jau turėjo būt pasiekusi Kiniją, susisiekiau su pardavėju, bet šįkart jis nieko neatsakė. Tada PayPal sistemoje skundą (ang. claim) pakeičiau į bylą (ang. case), kas reiškia, kad tuo metu jau įsikiša PayPal ir nagrinėja susidariusią situaciją bei nusprendžia grąžinti pinigus ar ne.

Netrukus gavau pranešimą iš PayPal, kad atsiųsčiau siuntos įrodymą. Turėjau tik pašto čekį, tad jį ir išsiunčiau. PayPal pranešė, kad toks įrodymas netinka ir, kad norint susigrąžint pinigus būtinai reikėjo siųst registruotu paštu, todėl pinigų man negrąžins.

Na, 30 svarų — tai ne 300. Pamaniau bus gera (ir brangoka) pamoka, tačiau likau labai nustebęs, kai berods tą pačią dieną gavau laišką iš PayPal, jog pardavėjas pranešė gavęs prekę ir pinigai man buvo grąžinti.

Atrodytų kur tie siaubiai, juk viskas galiausiai išsisprendė. Na, visų pirma, tai už prekės išsiuntimą atgal man teko sumokėt pačiam — tai jau šioks toks minusas. Be to, nors ir galiausiai atgavau pinigus, taip ir likau be ausinių, o visas procesas truko daugiau kaip mėnesį.

Keli dalykai, kuriuos išmokau:

1. apie prekės grąžinimą su pardavėju tarkitės per eBay arba PayPal — jokiu būdu to nedarykite el.paštu, nes paskui negalėsite įrodyti, kad toks susirašinėjimas apskritai įvyko. Skirtingai nei LANVA ar Lietuvos policija, PayPal nepriims „skrynšotų“ kaip įrodymo;
2. siųsdami prekę atgal būtinai registruokite siuntinį. Nepamirškit, kad jei prekės atsiuntimas buvo mokamas, jūs atgausite ir tuos pinigus (mano atveju prekės siuntimas iš Kinijos nieko nekainavo);
3. net jei pardavėjo reitingas eBay yra neblogas (95%+), žiūrėkit kiek bendrai blogų atsiliepimų pardavėjas turi pastarąjį mėnesį. Kartais dėl neaiškiu priežasčių gerą reitingą turintys pardavėjai jį pradeda gadintis, tačiau dėl bendro gerų ir blogų atsiliepimų santykio, jų reitingas dar ilgai gali išlikti neblogas.

Na ir galiausiai — tiesiog nepirkit prekių iš Honkongo.

Kaip jau pastebėjo kolega vienastoks, vakarykščiu Login 2010 svetainės atnaujinimu oficialiai pradėtos skaičiuoti dienos iki konferencijos.

Iki šiol nepraleidęs nė vieno renginio (LBK, BLOGin, Login), nežadu praleist ir Login 2010 — lėktuvo bilietai į Lietuvą jau nupirkti, o įėjimą į renginį turėtų garantuoti ambasadoriaus pareigos.

Manau, kad kaip tinklaraščių renginys, konferencija savo piką pasiekė BLOGin metu. Po pernykščio Login nemažai kolegų (taip pat ir aš) manė, kad tai jau ne tinklaraščių, o tiesiog „reklamščikų“, „PR’ščikų“ ir visokių kitokių „*ščikų“ konferencija. Tai tik iš dalies tiesa, esmė, mano manymu, yra lūkesčiuose. Šiemet žodžiai „blogeriai“ ar „tinklaraščiai“ konferencijos svetainėje praktiškai neegzistuoja. Login 2010 — tai interneto konferencija žmonėms, gyvenantiems, dirbantiems, ar besilinksminantiems internete. Taigi, susireguliuojam savo lūkesčius ir ruošiamės į renginį.

Na, o jei vistik norisi kažko savo, lieka tik pasinaudoti kolegos vienotokio patarimu ir „šturmuoti“ Ignite bei Mini BarCamp sesijas.

Šiemet žadu į konferenciją nesitempti kompiuterio ir geriausiu atveju tik gyvai „čiulbėti“. Noriu matyti, o ne raportuoti kas vyksta, noriu susitikti su žmonėm, noriu spausti letenas… Kalbant apie letenų spaudimą, mane pasiekė šiokie-tokie atgarsiai, kad kai kurie žmonės manęs lyg ir prisibijo. Nežinau, gal mano „Kontaktai ir privatumas“ puslapis atgraso, o gal šiaip pobaisiai atrodau, bet norėčiau paraginti visus norinčius prieiti, pasisveikinti, pabendrauti. Aš esu paprastas Lietuvos pilietis, nekeliantis savęs į jokius padebesius ir nemanąs, esantis bent kuo geresnis už kitus.

Taigi, susitikim Login 2010!

Nors šis tinklaraštis su dizainu neturi beveik nieko bendra, žinau, kad kai kurie skaitytojai yra neblogai įvaldę planšetę, tad galbūt ši informacija jus sudomins.

Šiandien iš kolegos Marijaus sužinojau apie Baltijos jūros sveikatos regiono logotipo konkursą, kurio pagrindinis prizas 500 Eurų grynais ir kelionė, verta 700 Eurų, į bet kurį pasirinktą Baltijos šalių miestą (išskyrus savo šalį).

Konkurso sąlygos išdėstytos anglų kalba:

Open Competition for design of new logo for EU Baltic Sea Health Region The EU Flagship project Baltic Sea Health Region (BSHR) was launched October 2009. We now invite students within marketing, branding, communication and design to forward proposals for a logo for Baltic Sea Health Region (BSHR).

Deadline for your proposal is Monday 1 March 2010.

The logo should express the intentions and values of BSHR and clearly signals the relationship to the Baltic Sea Region. For more information on BSHR please see http://www.scanbalt.org/projects/bsr+health+region. In addition it should be in a format suitable for all common use on web and printed material.

In order to participate you forward a short motivated proposal to the BSHR secretariat at pf@scanbalt.org, max 1-3 pages. It will then be reviewed by an expert committee.

The winner will be declared no later than at the end of March and will receive a prize of 500 Euro plus a visit to one of the cities of the Baltic Sea Region of own choice but other than in your home country for a maximum value of 700 Euro including economy flight ticket and accommodation. It has to be documented that it includes a visit to an institution or company of relevance for your study.

The winning logo and a portrait of the designer will be published in ScanBalt News and on www.scanbalt.org.

All rights to use of the winning logo belongs to ScanBalt fmba, Arne Jacobsens Alle 15, 2, 2300 Copenhagen, Denmark.

For further information please contact Peter Frank, BSHR Secretariat at
+45 27141078 or pf@scanbalt.org

Manau tai ne tik gera proga laimėti vertingą prizą, bet taip pat ir turputį išgarsėti bei praplėsti kontaktų / pažinčių ratą.

Įrašo iliustracija paimta iš ScanBalt svetainės.