Neleisk Twitter’iui „suvalgyt“ tavo nuorodų!
Pastaruoju metu kiek pykau ant savo šių dienų „narkotiko“ — Twitter. Tuo tarpu kolegos @vienastoks ir @justinaslelys abu pastebėjo, kad Twitter — ne pati geriausia vieta norintiems palikti pėdsaką internete.
Twitter pozicijonuoja save kaip „planetos pulsą“: paieškoje pateikia tik kelių pastarųjų dienų rezultatus, o vartotojams, perkopusiems 3200 žinučių, senąsias trina lauk (aš jau pričiulbėjau ~7000). Manau, kad tai daroma bandant gelbėt jų silpną infrastruktūrą, bet šis įrašas ne apie tai.
Šiaip man dzin, kad jie „pametė“ mano žinutes, kuriose rašiau ką tuo metu valgiau ar kokiam kine buvau. Tačiau dažnai (pastaruoju metu vis dažniau) Twitter’yje pasidalinu kokia nors nuoroda, kurią vėliau noriu prisiminti, bet negaliu rasti. Aišku iš esmės tai mano paties kaltė, kad tarnybą naudoju ne pagal paskirtį, todėl nusprendžiau vėl pradėti naudoti (sako mirštančią) Delicious tarnybą ir twitterfeed pagalba ją sujungti su „čiulbykla“.
Taip, žinau, kad kažkada raginau čiulbuonėlius nebūt robotais ir nenaudot visokių automatizuotų tarnybų. Twitterfeed šiuo atveju reikalinga todėl, kad Delicious ir Twitter integracija yra gan prasta — siunčiant nuorodas tiesiai iš Delicious į Twitter, naudojamas icio.us sutrumpinimas (paspaudimų statistikos sekimui geriausia naudot bit.ly) ir be nuorodos daugiau nieko nepridedama — nei žymelių, nei aprašymo.
Mano išgalvotas sprendimas kur kas efektyvesnis. Visų pirma reikia nusikopijuoti savo Delicious nuorodų RSS. Galima sugeneruoti RSS tik tam tikroms žymelėms. Tada registruojamės twitterfeed ir sukuriam naują srautą. Nustatymuose pasirenkam, kad būtų rodomas tik aprašymas (description) ir nuoroda, kurią galima sutrumpinti su bit.ly, pasinaudojant jų API. Aš pasirinkau, kad srautas būtų tikrinamas kas 30 minučių (mažiau neina) ir, kad būtų išsiunčiamos maksimum 5 nuorodos (daugiau neina).
Toliau viskas vyksta gan paprastai: atradęs įdomų straipsnį, paspaudžiu Delicious bookmarklet savo naršyklėje, parašau norimą tekstą prie notes, įvedu kelias žymeles ir išsaugau nuorodą. Pusvalandžio bėgyje bit.ly sutrumpinta nuoroda su norimu tekstu pasirodo Twitter’yje.
Kaip jau turbūt supratot, šis metodas turi ir savų trūkumų. Visų pirma, nuorodos pasirodo ne iškart. Antra, jei pusvalandžio bėgyje Delicious išsaugosite daugiau negu vieną nuorodą, jos visos Twitter’yje pasirodys vienu metu. Nebent twitterfeed nusistatytumėt vienu kartu siųsti vieną nuorodą, bet tada bus rodoma tik paskutinioji.
Bendroj sumoj manau tai tikrai neblogas metodas neišmėtyti nuorodų. Tuo pačiu ir skaitytojas, prisiminęs, kad pasidalinote įdomia nuoroda, neturės ieškoti jos Twitter’yje, o galės eiti tiesiai į jūsų Delicious puslapį.
Sveiki užsukę į mano tinklaraštį!
Įdomus būdas :).
P.s. Abi Twitter (tiek @Justinaslelys, tiek @vienastoks) nuorodos veda pas Justiną.
Dėkui už pastabą — pataisiau.
Kažkaip čia painiai viską surašei, kad iš to sudėtingumo jau žadėjau išsitrinti savo twitter acc.
O šiaip, aš pradėjau naudoti http://www.tumblr.com visokiems pastebėjimams ar pasidalijimams, kurie pritinka ir twitteriui (automatiškai ten ir skelbiami). Be to, jie išliks ilgam, o ir galima “čiulbėti” kiek plačiau. Čia panašu kaip kiti kolegos spamina “new blog post ir pan.”, bet čia ne tas. Aš nesiekiu išreklamuoti savo įrašo, bet twitterį panaudoju, kaip pagrindinius vartus į savo trumpuosius “čiulbesius”.
Neapsimetam šlanga, nėra nieko čia sudėtingo ;) O šiaip būdas dalintis informacija per trumblr irgi neblogas. Manau, kad ateityje twitter liks daugiau pokalbiams ir va tokiems „vartams“, nes jei jie netausoja vartotojų ten talpinamos informacijos, tai kodėl vartotojai ten turėtų ką nors dėt?
“kuriose rašiau ką tuo metu valgiau ar kokiam kine buvau” – kaip tik todėl aš tviterio nuo pat pradžių ir nemėgstu. ir dabar 99,8 srauto yra tokios žinutės (ir dar prastesnės) :)
Priklauso nuo to ką seki. Man asmeniškai atrodo, kad tokių žinučių kaip tik mažėja. Kitaip tariant jei nežinai ką sekti, tai jau tavo problema ;)
aš tai nieko neseku, nes visiškai nemėgstu tviterio ir manau, kad jis neturi nei prasmės, nei yra normalus produktas, nei geresnis kuo nors už kokį one.lt :) čia mano nuomonė, visiškai asmeniška :)
be to, tviteris naikina socializaciją ir bendravimą – kai ką nors patvytini, dažnai po to nebesinorės to pasakoti draugams, nes “jie galėjo perskaityti”. taip mažėja bendravimas.
Asmeninė nuomonė aišku lieka asmenine, tačiau paskutinis tavo sakinys tai truputį neteisngas. Nejau dėl to, kad turi tinklaraštį, draugams nebepasakoji nieko ir sakai „eik paskaityk, ką parašiau“? Nežinau, gal tu iš tiesų taip darai. Aš kartą tai pabandžiau, gavau „struškių“ ir tuo viskas baigės — jei draugai nori išgirst tai, ką jau parašiau tinklaraštyje, aš jiems mielai perpasakoju viską. Tas pats su twitter.
tai tu geras variantas :) nemažai pažįstamų tokie patys. aš toks pats. tačiau bendra tendencija, ypač užsienyje – facebooko statusai ir tviteris – visas žmonių bendravimas – jei neseki, pats kaltas, nieko nežinosi. man apskritai tviteris baisu, nes tai absoliučiai beprasmė tarnyba eiliniam žmogeliui. verslui, televizijai, kokiam soc projektui – ok, tinka, bet eiliniam žmogeliui? nematau prasmės, nors bandžiau ją atrasti :)
m, labai teisinga nuomonė. bet jeigu atvirai, tai aš nematau labai daug prasmės ir kituose internetiniuose išradimuose. net ir bloguose. tiesiog visi pradėjo rašyti, anksčiau nebuvo tiek rašytojų.
tas pats buvo su knygomis. kuomet atpigo spausdinimas, bet kas galėjo išsileisti knygą. gerų knygų, kaip ir gerų blogų yra nedaug.
Iš friendfeed man atrodo patogu rašyt į twitter.
Tai friendfeed pagal idėją turėjo tapti naujuoju twitter. Aišku kol jų facebook nenupirko :) Šiaip bandžiau tą tarnybą — neprilipo.
Man ji pagal tai kaip padaryta labiau patinka už twitter, bet ten nėr realios lietuviškos bendruomenės, tai kaip ir nenaudoju.
„P.S. gal man laikas eit į VLKK dirbt? :)“
Don’t quit your day job, tsakant. :-) Pusvalandžio bėgy yra В течении часа vertinys. Reikėtų rašyti per pusvalandį.
Dėkui! Pabandysiu nepamiršt ateityje. Tiesiog kai kurie vertalai taip įaugę į kraują, kad nebesuprasi kas lietuviška, o kas skolinta. Tuo tarpu tikrint kiekvieną abejotiną frazę rašant įrašą užimtų per daug laiko.
Aš tai taip kaupiu http://www.radiocool.lt/category/nuorodos/ organizuota tik pagal datą, bet geriau nei nieko :)
Irgi neblogas metodas. Kiekvienam savo :)
Aš taip pat dalyvauju panašiuose žaidimuose. Įdomus ir Karolio metodas. Vienas dalykas yra poreikis išsaugoti nuorodas, visai kitas bendravimas. Geriausias saugojimas, mano manymu, nuosavas blog’as. Dar vienas acount’as nuorodų saugojimui nėra racionali išeitis.
Viskas priklauso nuo to, kuriuo kampu pažiūrėsi. Iš esmės atrodytų, kad laikyti viską vienoje vietoje yra racionaliau nei prisikurti krūvą paskyrų skirtingose tarnybose. Tačiau iš kitos pusės dažnai gaunas taip, kad viską sumetus į vieną puodą ir pradėjus virti, galutinis produktas gaunasi totalus šlamštas, todėl kartais geriau naudoti specializuotas tarnybas.
[...] tik tam tikrą momentą, kai reikia ką nors pranešti, paklausi, pasidalinti kuo nors. Juolab, Karolio Pociaus teigimu, Twitter išsaugo tik 3200 paskutinių vartotojo [...]
[...] dalinasi mintimis, kaip išsaugoti savo Twitter parašomas nuorodas, kaip pasidaryti Twitter žinučių srautą savo puslapyje, taip pat garsiai mąsto, Google ir [...]