Lietuviško aptarnavimo ypatumai
Paskaičiavus kiek statistinis lietuvis statistinę dieną pamato surauktų snukių (atsiprašau, tinkamesnio žodžio neradau), pradeda po truputį aiškėti, kodėl daug kas mano, jog Lietuvoje viskas blogai. Tiesa, dar neaišku ar surauktų snukių fenomenas pasireiškia dėl to, kad viskas blogai, ar viskas blogai dėl to, kad turim daug susiraukėlių.
Privačiame sektoriuje lyg ir matosi kažkokios mandagumo ir gero aptarnavimo prošvaistės, nors ir ten toli gražu dar ne viskas tvarkoj. Na, o apie valstybines kontoras turbūt kiekvienas po siaubo knygą parašyt galėtumėte.
Šiandien važiavau į Palangą susitikti su Andrium, aptarti būsimo blogerių susitikimo Palangoje. Smagumynai prasidėjo jau Klaipėdos autobusų stotyje. Priėjau prie langelio paklausti kada kitas autobusas į Palangą, o viduj sėdėjusi moteriškė ne tik demonstratyviai kalbėjo mobiliuoju telefonu ir nė nesiruošė baigti, bet dar ir užtrenkė langelį man prie pat nosies.
Nusprendžiau važiuot maršrutiniu taksi, priklausančiu UAB „Vlasava“. Įlipęs į autobusiuką, paklausiau vairuotojo, kiek kainuoja bilietas. Paklausiau nebumbėdamas ir jis mane tikrai girdėjo bei suprato, bet sėkmingai sugebėjo mane ignoruot. Teko persisvert per sėdynę ir pažiūrėt, kokia kaina įmušta kasos aparate.
Kiek vėliau tas pats vairuotojas apšaukė dvi moteriškes už tai, kad jos per ilgai krapštė pinigus.
Grįžtant į Klaipėdą vėl teko susidurt su tuo pačiu vairuotoju. Gerai, kad bent važiuot su juo neteko, bet pamačiau kaip jis nė už ką demonstratyviai užtrenkia autobusiuko duris vienam žmogui prieš nosį.
Grįžęs užsukau į BMS. Spėkit, ar kas nors prie manęs priėjo? Nė velnio! Ten (Studendlo BMS) niekad niekas neprieina, o dar, neduok Dieve, tu drįsi jiems sutrukdyti žaisti žaidimus. Iš reikalo (norėdami neprarast darbo) jie tave aptarnaus, bet nesitikėk išgirst nors žodžiu daugiau, nei klausi, ar pamatyt šypsnio veide.
Paprastai apie tokius dalykus nesusimąstau, tačiau jei spėju sureaguot, visada paklausiu nemalonaus žmogaus „Atsiprašau, ar aš jums ką nors negero padariau?“ Jei nesulauksiu šypsnio, tai bent jau įsitikinu, kad jis ar ji iš tiesų kiaulė ir neverta su tokiu prasidėt.
Labiausiai toks elgesys šokiruodavo grįžus iš JAV. Taip, JAV – „dirbtinių“ šypsenų šalies. Dirbtinių rašau kabutėse, nes nė velnio jos ne dirbtinės. Galbūt kažkada šypsojimasis klientui buvo pristatytas kaip didžiausia naujiena kasininkėms parduotuvėse ir jos labai tam priešinosi (kaip kad dabar yra pas mus), bet galiausiai tai taip įaugo amerikiečiams į kraują, kad tapo natūralu. Žmonės šypsosi daug negalvodami, lygiai taip pat kaip pas mus raukosi.
Galbūt vieną gražią dieną ir pas mus gatvėse bei parduotuvėse žmonės šypsosis be priežasties. Tikrai norėčiau tuo tikėti, bet manau, kad iki tos dienos dar daug vandens nutekės ir daug surauktų snukių iškęsti teks…
Sveiki užsukę į mano tinklaraštį!
Labai teisingas straipsnis. Dažnai tokių žmonių sutinku (kasdien).
stengiuosi į nepažįstamus susiraukėlius nekreipti dėmesio, o darbe ar univere visiems kas susiraukę pasakau “šypsokitės”. Dažnai taip ir padaro :)
:D Na autobusų stotyje reikia elgtis atitinkamai – įkiši galvą pro tą skylę ir rėki „Man bilietą ten ir ten, tu, nevalyva boba, nes jei neduosi, aš su mikriuku važiuosiu arba bilietą atubuse pirksiu!“ Kartais tai iššaukia netikėtai mandagią reakciją. Žinoma, juokauju, bet prisiminus kaip siuntas tenka atsiiminėt, tai šiurpas nukrečia. Ten baisiau nei kasose.
Cha, BMS’e irgi vieni kuriozai. Ėjau pirkti web-cameros, aišku, prieš tai prisiskaičius ir taip toliau, o kompuose kaip mot. g. atstovė suprantantu nemažai, tad šūdo neįkiš. Prastypsojau kokias penkiolika minučių, kol peržiūrėjau ką iš nelabai gausaus pasirinkimo galima pasiimti ir galiausiai nusprendžiau, kad reikia bent pasiteiraut ar netyčia neturi vieno modelio sandėlyje, nes kaina dar buvo, o lentyna tuščia.. Vykstant aptarnaujančio personalo paieškoms, apėjau pusę parduotuvės, radau kažkur prie fotikų [čia tas BMS Taikos g-tvėje], sulaukiau žvilgsnio „Kam tau, boba, išvis prie pė cė sėdėt? Eik bulbių skust.“ ir burbetėljimo „Aha, tuoj pažiūrėsiu“.. Na bent turėjau gero laiko paganyt akis į nešiojamus pėciukus. Žinoma, modelio nebuvo, tad dar šiek tiek panervavau tarnautoją protingais klausimais, į kuriuos atsakymus ir taip žinojau, bet buvo smagu pasižiūrėt, ką ans gali papasakot. Bet šiaip ar taip nusipirkau kažkokią. Dar buvo atvejų, kai kasininkė šaukė [jo, čia tas žodis] ant mano mamos [mama tikrai už ją vyresnė bet 14 metų!], kad tipo firmos duomenys neįvesti ir ji neieškosianti. Na, tuomet viskas nukeliavo iki administracijos ausų, nes firma jau kokius keturis metus BMS klientai. Kaip vargšei šauklei sekėsi vėliau, negirdėjau, bet manau daugiau nedrįso revanšo padaryt.
Pavyzdys apie Omeryką. Mane asmeniškai užkniso jų dirbtinės ar nedirbtinės šypsenos. Tas pastovus dėmesys buvo neįprastas ir pan. Juk kartais ir vienas nori išsirinkt trusikus, nebūtina 6 žmonių palyda :D Perdedu.
Oho kokį komentarą parašei :) Beveik atskiras įrašas gavos.
O šiaip JAV didelė šalis – ten turbūt irgi surūgėlių yra. Aptarnavimo kokybė taip pat priklauso nuo to kur esi.
Aš gyvenau ir dirbau Masačiusetse, tai ten parduotuvėj mandagiai pasiteiraudavo “How can I help you?” jei pasakydavau “I’m fine, thanks” daugiau ir nelįsdavo, kol nepasikviesdavau pats.
Paprasta…
O pas mus įeini į parduotuvę tai dar nužvelgia tokiais žvilgsniais lyg visuomenės priešas būtum.
Kalbant apie aptarnavimo kultūrą, tai Lietuvoje yra baisus padėtis. Pačiam irgi teko dirbti Amerikoje, tai ten viskas skiriasi kaip diena nuo nakties. Kur nors užėjęs, jautiesi kaip normalus klientas, kuriam visada padės, patars, pagelbės ir šiaip maloniai pabendraus. Ir dar iš pradžių stebindavo, kad net gatve einant nepažystami žmonės sveikinasi. Lietuviai yra cold as ice, vaikšto lediniais veidais:)
Atsiprašau dėl ilgio – kiek šneku, tiek ir rašau :D Nė neatkreipiau dėmesio..
Na, aš pasibasčiau po Omerikos didmiesčius, daugiausia po Bostoną. Gal per laiką būčiau įpratus, bet buvau apie dvi savaites, tai.. Nebuvo pakankamai daug laiko atkalti frazę, kad net nesusimąstęs galėtum pasakyt “No, thanks, I can “survive” on my own.” :D.
PS kai nuspaudi ieškoti, blogas peršoka į kairę pusę. Bent ant IE7.
Taip, skiriasi aptarnavimo kultūra, tačiau ir patys klientai ne vienodi. Juk kiek tos pačios pardavėjos ar padavėjos sulaukia bendravimo “kaip su šiukšle” – maždaug pašvilpia ir nešk man alaus. Gaunasi užburtas ratas.
Akimirkoje, dėkui už pastabą – reiks ieškot kame problema.
PinkCity yra tiesos tavo žodžiuose, oj kaip yra. Bet kai pagalvoji tai tegul su šiukšlėm ir elgias kaip su šiukšlėm, kuo čia normalūs klientai dėti?
O man tai netrukdo. Pats apsitarnauju. Prireikia aptarnaujančio personalo susirandu jį ir paklausiu. Nors iš esmės pritariu (Karoliui) įrašo autoriui.
O man tenka nemažai bendrauti su į Lietuvą atvykstančiais amerikiečiais. Tai būna įdomu stebėti kai po mėnesio gyvenimo čia prieš išeidami į gatvę “nutrina” nuo veido šypseną. Kaip viena draugė paaiškino, amerikiečiai bijo išeiti šypsodamiesi, nes visi lietuviai aplink tokiais surauktais veidais vaikšto, o jei dar pamato ką besišypsantį tai pažiūri kaip į kvailį ir dar labiau susiraukia. Sako labai nemalonus jausmas, tad geriau jau susivaldyti ir nesišypsoti.
Žavinta, girdėjau ir aš tą istoriją bei mačiau realius pavyzdžius :)
[...] matantiems pasaulio netobulybes ir siekiantiems jį pakeisti. Nori matyti linksmus veidus – šypsokis, pradedi dusti po ozono skyle – važiuok į darbą dviračiu, Tave erzina korupcija – neduok [...]
Dėl to BMS tai teisybė :D ten jie visad žaidimus žaidžia :) nors BIG’e Topo centro parduotuvėje visas aptarnaujantis personalas būna one.lt :D
Hmm, studlendo bms’e prieidavo visada pakonsultuoti kiek buvau, net patardavo kartais protingai :)
Aš irgi pasiilgstu to “May I help you” amerikėje, nors būnan ten kartais ir užknisdavo, bet lietuviškas pardavėjų abejingumas užmuša labiau.
Kokioj aplinkoj būni, tokiu ir tampi. Amerikoj pabuvęs pradedi visiems šypsotis ir sveikintis, gryžęs Lietuvon, žiūrėk, vėl labai mikliai tampi abejingu statistiniu lietuvaičiu:)
Greičiausiai taip ir yra. Pirmą dieną grįžęs iš JAV gavau pasiūlymą „į galvą“ ir dar mačiau kaip autobuse vairuotojas su kažkokia panele gerai apsižodžiavo.
Tai kai manęs klausdavo ar nepatyriau kultūrinio šoko nuvažiavęs į JAV, atsakydavau, kad tokį patyriau grįžęs Lietuvon :)
na tokių žmonių sutinku nemažai, bet tiesa sutinku nemažai ir besišypsančių. Jei kalbant būtent apie prekybos centrus tai jei man būna nuotaiką gerai tai po to ir susiraukus pardavėja pradeda šypsotis ;)
Šiaip 4 metus gyvenau Šilutėje, o dabar jau antri eina Vilniuje, tai jaučiasi labai stipriai, Šilutėje padėtis laaaaabai bloga šiuo klausimu, ten rodos dar XXI amžius į aptarnavimo sferą dar neatėjo…
Kas dar per blogeriu susitikimas palangoje?
o danijoje siaip paprasti zmones prieina padeti. Pvz eini saligatviu su diziule kuprine, bet netranzuoji, tai vistiek sustoja paklausti ar nereikia pavezeti. Vaikstai gatveje su zemelapiu tai paklausia ar nereikai padeti surasti kokio namo… na o aptarnavimas tai nieko ypatingesnis nei Lietuvoje, bent jau man Lietuva man neatrodo tokia prasta
Andriau, daugiau informacijos bus greitai. Sek Kleiva.lt ;)
O šiaip aš nesakau, kad Lietuvoje padėtis tokia baisi, kad bėgt reikia – viskas priklauso nuo žmonių mentaliteto. Kaip Paulius rašė, galiausiai pripranti…
Iš esmės tai nū jo… Nereikia net JAV, neseniai buvau CeBiTe, ir galiu pasakyt, kad aplinkui visi daug malonesni nei čia :) Visiškai kitas mentalitetas. Net turkai, ir tie malonesni, nei dažnas Lietuvis. Visi kasininkai tartum myli savo darbą, ko nepasakysi apie maximines ir rimines. :)
xe šitą dalyką tau sakiau dar kai susipažinome, ar prisimeni kaip bandei mane įtikinti, kad prisigalvoju ir žmonės nėra kiaulės?
na bet kuriuo atveju, man šią žiemą teko susidurti su labai maloniais žmonėmis burokratijoje! can u belive that? paso stale, ar kaip ten bevadinama ta vieta, visos moteriškės buvo super malonios ir paslaugios, labai nustebau. taip pat autobusų baudų mokėjimo vietoje moteriškės buvo labai linksmos ir malonios, net privertė mane “vaikelį” daugiau taip nedaryti :D
parduotuvėse visko būna, bet va pirkau batus ir jie buvo su mikroskopiniu broku, aš pasakiau gana garsiai kad nepirksiu sugadintų batų, ir kaip jie išvis drįso juos gadinti, kai aš 4 savaitės laukiau savo dydžio – man buvo padaryta 10LT nuolaida, kad tik užsičiaupčiau :D
xe :) čia Anglijoje irgi žmonės nustebina – stotelėje užkalbina, kartą važiavau namo su daug knygų, tai visiems buvo įdomu kokios jos ir kokia aš protinga būsiu, kai jas perskaitysiu :D
arba eilėje parduotuvėje jei turi tik vieną daiktą, o prieš tave esantis turi visa pilną vežimą, tai pasiūlo praeiti pirmiau :) net nereikia klausti.
[...] Šypsojimas turėtų būti privalomas. Niekas nepasikeis, kol nepradėsime šypsotis.Google pavėlavo. TradeDoubler paleidžia [...]
[...] Karolio nuotykius kilo tokia turbūt panaši į šią mintį – pradėti nuo savęs. Turbūt vis gi kaltas tas seniai [...]
Tu isitikinus Alla, kad zmones tave kalbina tik del knygu?
nžn :)
Alla, tikrai nepamenu, kad susiraukėlius būčiau kada gynęs.
Žmonės nėra kiaulės iš prigimties, juos taip auklėjimas arba aplinka veikia – gal tai norėjau pasakyt?
Jooo o bms chebra tai man patinka, paprastai sujais net nesneku, ateinu duriu pirstu i ta ko noriu sumoku ir viso gero :D vistiek nieko gero jie nezino, tiesa yra teke pasigincyti su jais bet paprastai viskas baigiasi zodziais palaukite as pakviesiu spacialista :)
PS. Karoli nepyk kad sasau sveplai bet turiu nauja laptopa ir nespejau nusipirkti uslipdomu LT raidziu :)
Pasiteisinimas „neturiu lipdukų“ skamba truputį juokingai. Aš pvz irgi neturiu, bet tas raides mintinai žinau :)
Na bet ką padarysi. Užskaitom ;)
nu jau, LT raides atsiminti labai lengva.
va man sunkiau su RU, Lietuvoje jų niekur neradau, Ebay kainuoja apie 25Lt ir daugiau, o tėvukai nuvarė į Rusiją ir parsivežė 5 pakuotes už 25 rublius :D