Karolis Pocius

Vakar LCC lankėsi Donskis ir skaitė pranešimą pavadinimu Identity and Uncertainty: Do We Need an Enemy to Have an Existence? (paskaita buvo skaitoma anglų kalba).

Toks temos pavadinimas, kaip ir pats Donskio vizitas, vyko ne šiaip sau. Per paskutines porą savaičių kitataučiai LCC studentai net kelis kartus buvo užpulti, apiplėšti, ir apvogti. Nukentėjo pagrinde juodaodžiai studentai iš Afrikos. Amerikiečiams taip pat kliuvo, ko pasekoje keli universitetai, su kuriais LCC bendradarbiauja, žada nutraukti studentų mainų programas.

Žinoma, Donskis problemų neišsprendė, galų gale ne to jis ir atvykęs buvo, tačiau jo pranešimas buvo vertas dėmesio. Pateikdamas tris pavyzdžius: Glasgow futbolo chuliganų kovas, Šekspyro “Romeo ir Džiulijetą”, bei Orvelo “1984″, jis gan paprastai paaiškino iš kur kyla pyktis bei neapykanta kitokiems negu tu. Žinoma, Donskis, kaip ir visi filosofai, savo kalbą galėjo pasakyti per pusvalandį, bet realiai užtruko daugiau kaip valandą. Gerai bent kad mandrių žodžių nenaudojo ir visiems buvo aišku apie ką eina kalba.

Jo paties žodžiais, neapykanta yra labai sudėtingas reiškinys, kuriam paaiškinti nėra paprastos formulės. Tačiau norėčiau pasidalinti keliomis idėjomis, kurios man patiko:

• Neapykantos kupini žmonės negalėtų egzistuoti be savo neapykantos objekto
• Neapykanta nėra natūralus reiškinys – ji “pagaminama”
• Neapykanta kyla kai žmogus (ar tauta) turi identiteto problemų