BarCamp Baltics 2009 | Pirma diena

Paulius, Liudas, Povilas
Iš kairės: Paulius, Liudas, Povilas

Pirmai BarCamp (ne)konferencijos dienai baigiantis, skubu pasidalint su jumis įspūdžiais…

Tiesą sakant didžiąją įspūdžių dalį sudaro mano kelionė į Rygą. Miegojęs vos tris valandas kėliaus antrą nakties, kad trečią jau pajudėčiau iš Carlisle link Prestwick oro uosto. Dvi valandos kelio ir mes (aš, žmona, ir kolega, kuris mus vežė) jau oro uoste. Skrydis tik septintą, bet skaitant Orwelo 1984 tos pora laukimo valandų neprailgo, tik tiek mažai miegojus raidės truputį liejos. Maniau pamiegosiu lėktuve, bet skrendant Ryanair „skardinėje“, susispaudus kaip silkutėms, miegot gan sudėtinga.

Dvyliktą valandą jau buvom Rygoje. Dar kiek teko palaukt žmonos tėvų, o jų sulaukęs ir išlydėjęs žmoną namo, sėdau į autobusą ir patraukiau į Rygos centrą. Išlipęs reikiamoje stotelėje, patraukiau link Franks hostelio. Tiksliau tai ėjau jo ieškot, nes nežinojau kur tiksliai jis yra. Iš svetainės atspausdintas žemėlapis taip pat nelabai padėjo, nes hostelio įėjimas yra gerai „paslėptas“, o ant jo nėra jokių žymų, kad čia išvis esama hostelio.

Pagaliau nusigavęs į vietą ten jau radau Povilą, Paulių, ir Eimantą. Dar kiek teko luktelt Liudo. Išgėrę po butelį „nemokamo“ alaus, kurį gauna kiekvienas atvykęs, bei susimokėję už nakvynę po 18.50 latų, nes kiek apsiskaičiavome žmonių kiekyje ir užsakėm truputį per didelį kambarį, patraukėm link Reval viešbučio užsiregistruoti konferencijai.

Šiemet, skirtingai nei pernai, visi iš anksto užsiregistravę BarCamp svetainėje, gavo atspausdintas ir įlaminuotas korteles su vardais bei tinklaraščių adresais. Taip pat gavom konferencijos programą, užrašines, tušinukus, prisijungimo prie bevielio tinklo duomenis, bei Amigos telefono korteles.

Kadangi pernai nelikom sužavėti ekskursija po Rygos senamiestį, šiemet nusprendėm tiesiog nueiti papietauti ir traukti į pre-party. Mano pageidavimu, ėjom į Čili, nes jau buvau pasiilgęs lietuviškos picos. Pasistiprinę patraukėm į pre-party / praėjusių metų fotografijų parodą kavinėje „Cafeteria Kapteina Enriko pulkstenis“. Labai teisingai padarėm atvykę beveik dvi valandas prieš prasidedant renginiui, nes lygiai septintą žmonių skaičius pradėjo nenumaldomai augti ir labai greit naujai atėjusiems nebebuvo kur sėst. Keista, bet šiemet pre-party buvo pasirinkta turbūt tris kartus mažesnė kavinė nei pernai, o jau ir pernai visi sunkiai besutilpom.

Grupė iš Metasite
Grupė iš Metasite

Netrukus prie mūsų prisijungė dar kelios grupelės lietuvių, įskaitant kelis žmones iš Metasite kompanijos, su kuriais ne už ilgo aš „pasiploviau“. Grįžę prie hostelio sutikom likusią Metasite grupės dalį ir visi patraukėm ieškot bariuko kur galėtume prisėst. Kadangi mūsų buvo daug, rasti vietos buvo gan sunku, tad po kelių nesėkmingų bandymų aš patraukiau atgal į hostelį, iš kur dabar ir rašau.

Tokie tad pirmieji įspūdžiai. Suprantu, kad ne tiek daug jų susiję su konferencija, bet žadu atsigriebt rytoj, kai vyks pristatymai. Tikiu, kad jų bus daug ir įdomių. Tiesa, paskutinė pastaba būtų tokia, kad atrodo jog šiemet blogerių, bent jau tarp lietuvių, bus mažuma — daugiau žmonių susijusių web projektais bendrai.

Kino teatras Cinamon — spameriai per žioplumą?

Cinamon - spameriai

Jau daugiau kaip pusmetį gyvenu Anglijoje, tad natūralu jog vietinių Lietuvos kino teatrų repertuaras man ne pats aktualiausias dalykas. Deja atrodo, kad kino teartas Cinamon nusprendė kiek kitaip, todėl vis siunčia man naujienas apie vykdomas akcijas.

Nežinau iš kur Cinamon gavo mano el. pašto adresą, turbūt kai registravausi bonus kortelei, kurios taip ir nepasiėmiau. Faktas tas, kad jų naujienų atsisakyt bandžiau dar prieš išvažiuodamas į Angliją. Netgi prašiau ten dirbančios draugės, kad pagelbėtų — ji sakė pakalbėjusi su „IT berniukais“. Turbūt čia ir yra didžiausia Cinamon problema — rinkodaros skyrius greičiausiai užsiima tik idėjų generavimu, o jų įgyvendinimo savivalė paliekama „IT berniukams“.

Kadangi net ir po draugės pokalbio su „IT berniukais“ laiškus gavau toliau, nusprendžiau susitart su Cinamon gražiai — parašiau laišką, kad gyvenu užsienyje ir jų naujienos man nebeaktualios bei paprašiau laiškų daugiau nebesiųst. Akivaizdžiai laiškų adresu bonus@cinamon.lt niekas neskaito, nes ir toliau gavau naujienas. Tada parašiau kiek griežtesniu tonu — kad jų laiškai yra reklaminės šiukšlės, nes nesuteikia man galimybės jų atsisakyti bei, kad kreipsiuos į CERT jei jie man dar kartą parašys.

Ir ką jūs manot? Eilinį kartą gavau dar vieną pranešimą apie „Yzzi“ dieną. Karingai nusiteikęs nukeliavau į CERT svetainę ieškoti kaip čia apskųst Cinamon. CERT incidento registracijos formoje nurodyta, kad jie tiria tik tuos SPAM atvejus kai laiškai siunčiami dideliais kiekiais ir gali trikdyti tinklo darbą (ar kažkas panašaus) bei nukreipė mane į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI). Pamačius VDAI skundo formą, atšoko fantazija ją pildyti, tad nusprendžiau, kad geriau apskųsiu Cinamon viešai — savo tinklaraštyje. O gal pasiseks kaip su Tele2?

Iš tiesų čia egzistuoja dvi problemos:

  1. Cinamon nesuteikia galimybės atsisakyti laiškų;
  2. Cinamon neskaito jiems siunčiamų laiškų;

Antros problemos paprastai išspręst nepavyks — jei jau neduota žmonėms elementaraus bendravimo su klientais mokėt tai neduota. Tačiau pirmą problemą, kuri yra problema vartotojui, galima gan nesunkiai paversti Cinamon problema. Aš susiradau visus Cinamon man siųstus laiškus ir pažymėjau juos kaip SPAM. Jei tai padarys pakankamai žmonių, įvairios pašto tarnybos automatiška įtrauks Cinamon laiškus į SPAM sąrašus. Taigi, draugiškai siūlau savo tinklaraščio skaitytojams, susidūrusiems su panašia terorizacija iš Cinamon pusės, drąsiai spausti SPAM mygtuką laiškams, gautiems iš Cinamon.

R.I.S.* Cinamon!

*rest in spam

[Papildyta 2009-05-05] nežinau ar tam įtakos turėjo šis įrašas, tačiau Cinamon nuo šiol naujienlaiškiuose prideda nuorodą, kuri leidžia atsisakyti jų laiškų.

Žiema ir Anglijos kelininkus užklumpa netikėtai

Žiema Anglijoje #1

Pastarąsias kelias žiemas Lietuvoje vienas populiariausių „sezoninių“ juokelių buvo „Ir vėl žiema kelininkus užklupo netikėtai“ nes taip ir panašiai net sausio viduryje vos ne kas savaitę rašydavo laikraščiai. Šiemet pirmą kartą žiemoju saloj — Didžiojoje Britanijoje. Čia tokių juokelių kaip ir nereikėjo, nes nepaisant metų laiko oras bent jau Šiaurės Anglijoje paprastai būna „debesuotas su lietum“, „debesuotas ir vėjuotas“, arba „debesuotas, vėjuotas, ir su lietum“. Na taip, pasitaiko tokių švenčių kai išlenda saulė, bet tai būna taip retai, kad aš jau seniai nustojau stebėti orų prognozes tikėdamasis pamatyt kažką naujo.

Būtent dėl šios priežasties visiškai nieko negirdėjau apie sekmadienį / pirmadienį prognozuojamą sniegą. Savaitę iki tol temperatūra dieną pakildavo net iki +10, tai apie kokį sniegą gali būt kalba? O pasirodo gali, šiandien atsikėlęs pro savo „ofiso“ langą pamačiau štai ką:

Žiema Anglijoje #2

Kadangi sausio pradžioje orai buvo iškrėtę panašų pokštą, žinojau ko tikėtis: nevalyti keliai ir šaligatviai, krūvos avarijų ir sužalojimų krentant, žmonės ir mašinos gatvėse šliaužia, mokyklos ir kitos įstaigos užsidaro — tikra katastrofa.

Svarbiausia, kad ir to sniego ne taip daug — Lietuvoje tai būtų eilinė žiemos diena. Pasirodo, kaip viena kolegė britė pasakė, visoje Anglijoje yra trys sniego valytuvai :) Iš tiesų akivaizdu, kad infrastruktūros sniego valymui čia nėra. Tačiau keisčiausia tai, kad panašios kelios dienos Anglijoje būna kasmet, o viena vyresnio amžiaus kolegė sakė mačius dar ne tokių žiemų. Iškart kyla klausimas: tai kodėl jie nenusiperka įrangos tvarkytis su sniegu? Deja į šį klausimą atsakymo aš neturiu. Sakyčiau taupymo sumetimais, bet nemanau, kad tai teisingas atsakymas, nes iš tiesų jie per dieną patiria milijonus nuostolių — nusipirkti įrangą būtų pigiau. Pagalvokit: jei visą dieną Londonas paralyžiuotas, kiek pinigų praranda valstybinės ir privačios įstaigos, o kur dar avarijų padarinių šalinimas ir susižeidusių gydymo išlaidos.

Keista ta karalienės žemė, nieko nepasakysi…